Atrodo, Lietuvos jaunimas ne tik svajoja, bet ir ima susigaudyti, kas tas verslas bei kam reikalingas verslumas. Konferencija "Silicon valley comes to the Baltics" ("Silicio slėnis ateina į Baltijos šalis" – angl.) šiemet pranoko lūkesčius.

Pasidalijo patirtimi

Jaunuolių, panorusių pasisemti inovatyvių idėjų ar drąsos žengiant pirmuosius žingsnius verslo pasaulyje, į antrąją metinę konferenciją "Silicon valley comes to the Baltics" Vilniuje šiemet susirinko dvigubai daugiau.

Pernai joje apsilankė kiek daugiau nei 2 tūkst.  dalyvių. Šiemet jaunųjų interesantų skaičius išaugo daugiau nei dukart: užsiregistravusių į konferenciją buvo per 5 tūkst. Tokia daugybė šviesaus jaunimo, planuojančio savo kelią į sėkmę, – neblogas ženklas. Lietuva pamažu tampa versli.

Į sostinės "Litexpo" parodų centrą Silicio slėnio (JAV) atstovai atvežė naudingų patarimų, kaip reikėtų elgtis žengiant į verslo pasaulį, ir motyvuojančiai išdėstė savo sėkmės istorijas.
Silicio slėnyje yra susitelkusios bene didžiausios technologijų bendrovės, tokios kaip "Google", "Apple", "Microsoft", "Yahoo", "Linkedin" ar "Yahoo". Būtent šis sėkme dvelkiantis pavadinimas ir 16-a jos atstovų suviliojo jaunuosius verslautojus.

Šiemet daugiau dėmesio konferencijoje buvo skiriama moterų verslumui. Pastaruoju metu itin daug moterų dalyvauja plėtojant technologijų įmones, tad svarbu laužyti stereotipus ne tik JAV, bet ir anapus Atlanto, Baltijos regiono šalyse. Beje, tarp konferencijoje susirinkusio jaunimo buvo išties daug merginų.

Verslumas – tai laisvė

Jau antrus metus renginį organizuojantis Andrius Neviera pabrėžė, kad konferencija – tai ne jaunųjų verslininkų mokykla. Į verslumą reikia žvelgti kur kas plačiau: "Verslumas, primityviai, gali būti verslo įkūrimas, bet kartu tai yra požiūris į gyvenimą, laisvė, tiesiog paprasti dalykai gyvenime, kurie išlaisvina. Mes tai norime diegti savo bendruomenėje, visame regione, nes vakariečiai atvažiavę čia vis dar sako, kad mes labai susivaržę."

Kad ir kokiais tikslais jaunuoliai dalyvauja įvairiuose verslumo projektuose, kurių Lietuvoje pastaruoju metu išties daug, per keletą pastarųjų metų verslumo dvasia šalyje sustiprėjo. Drąsiai galima teigti, kad verslumo įgūdžiai lemia ir tam tikrus mentaliteto pokyčius.

Lietuviai plūsta į Silicio slėnį

Į konferenciją atvyko ir "Verslios Lietuvos" atstovė Silicio slėnyje Diana Plačiakienė. Jau daugelį metų JAV gyvenanti ir su versliu jaunimu dirbanti moteris puikiai suvokia jaunųjų verslininkų perspektyvas.

Tačiau kas labiausiai trukdo lietuvaičiams ir kokių galimybių jie turi išplaukti į plačiuosius vandenis? Apie tai ir dar daugiau – dienraščio pokalbis su D.Plačiakienė.

– Jauniesiems verslininkams dažnai labai sunku rasti investuotojų, įsitvirtinti. Kiek yra lietuvių, kuriems pavyko įsikurti Silicio slėnyje?

– Kol kas yra pasisekę tik "Getjar" vaikinams (sukūrė internetinės mokyklos projektą – red. past.). Jie iš tikrųjų yra įsikūrę Kalifornijoje. Kiek žinau, dar keletui jaunų pradedančiųjų verslininkų pavyko įsitvirtinti JAV.

Šiuo metu didelė banga tokių verslininkų iš Lietuvos plūsta į Silicio slėnį, jie bando, pristato savo idėjas. Vienas jų – Martynas Kairys, kuris intensyviai dalyvauja ten vykstančiuose renginiuose. Kadangi jo produktas yra skirtas Amerikos rinkai, jam labai pravartu sulaukti vietinių reakcijų. Bet konkrečių pavyzdžių, kad kam nors ten būtų pasisekę sulaukti išorinių investicijų, nėra. Vis dėlto manau, kad tai – laiko klausimas. Į Silicio slėnį atvyksta vis stipresnių pradedančiųjų verslininkų komandų iš Lietuvos.

– Kokių problemų kyla jiems ieškant investuotojų Lietuvoje?

– Tik ką susipažinau su vienu didžiausiu investuotojų fondo atstovu. Jis man sakė, kad investuoja beveik į kiekvieną stipresnį lietuvį pradedantį verslininką. Kas mėnesį – bent į vieną.

Tai labai daug. Toje pačioje Amerikoje, Silicio slėnyje, per metus būna tik keletas investicijų. Manau, Lietuvoje reikalai tikrai pajudėjo. Persilaužimas įvyko, tik tiek, kad čia šiek tiek kiti masteliai. Turiu omeny, kiek pinigų iš investuotojų galima gauti.

Kita vertus, pradedantiesiems pačioje pradžioje labai svarbios kad ir mažesnės sumos. Jie turi nuo ko nors pradėti. Tada, pasiekus kitą lygį, galima kalbėti ir apie didesnius pinigus.

Man susidaro įspūdis, kad investicijų yra ir bent jau dauguma stipresnių pradedančiųjų verslininkų dabar dalyvauja įvairiuose projektuose. Į kiekvieną yra investuota, kad jie galėtų toliau augti ir ką nors daryti. Perversmas jau įvyko, tik čia kiti masteliai, šiek tiek kiti fondai.

– Kas per pastaruosius keletą metų pasikeitė, kad jaunoji karta tapo verslesnė?

– Jie išmoko. Ir man atrodo, kad labai daug priklauso nuo to, ar valstybė palaiko šias idėjas. Ta pati "Versli Lietuva" ir Ūkio ministerija, jos deda daug pastangų, daug energijos, daug lėšų, kad skatintų, motyvuotų. Man atrodo, tai labai svarbu.

Amerikoje visa tai daroma tik su privačios iniciatyvos parama ir labai retai valstybė kišasi.

Tokios organizacijos, kaip "Versli Lietuva", labai daug prisideda. Pernai buvo pirmasis "Silicon valley comes to the Baltics" renginys ir jis sulaukė labai didelio susidomėjimo. Vėliau domėjimasis renginiu vis augo.

– Tačiau Lietuvoje valdžia ir duoda, ir atima. Pavyzdžiui, nuo sausio 1-osios žadama apmokestinti mažąsias bendrijas. Ar gali atsitikti taip, kad tų pradedančiųjų verslininkų vėl sumažės?

– Aišku, taip gali būti. Viena didžiausių problemų yra nuoseklumo trūkumas – nuolat viskas keičiasi. Keičiasi ir žmonės, ir politikos kryptis. Iš vienos pusės – skatinimas, iš kitos – mokesčiai. Aš manau, kad tai yra problema.

Galiu suprasti pradedančiuosius verslininkus: ką tik gavo ir vėl visko netenka.

– Konferencijoje teko išgirsti mintį, kad reikia kurti ką nors globalaus, bet mąstyti lokaliai. Ar tai reiškia, kad svarbiausia orientuotis į savo rinką, norint sukurti ką nors, kas sulauktų sėkmės?

– Kalbant apie produktą, reikia mąstyti globaliai, nes Lietuvos rinka yra labai mažytė. Bet tai nebūtinai turi būti Amerikos rinka. Gali būti ir Kinijos rinka. Yra gražus pavyzdys – "Plate Culture" – dvi lietuvės Malaizijoje pradėjo savo versliuką: projekto esmė – turistams suteikiama galimybę apsilankyti vietinių namuose. Už tam tikrą mokestį jie kviečiami ne tik jaukiai pasisvečiuoti, bet ir paragauti autentiško vietos maisto. Tai įgyvendinta būtent Malaizijoje – atrodo, niekas nesugalvotų.

Reikia bandyti išplaukti į naujus vandenis ir galvoti globaliai. Galvokime apie produktą plačiau, bet pradėkime kurti čia ir neskubėkime važiuoti į Silicio slėnį kurti ten savo įmonės. Nes neaišku, ar pavyks. Juk ten nori nuvykti visi ir visi nori tos sėkmės.

– Ar apskritai verta važiuoti į išsvajotąjį Silicio slėnį?

– Aš manau, kad verta, bet ne dėl pinigų, o kitų dalykų. Dar buvęs "Verslios Lietuvos" vadovas Paulius Lukauskas pradedantiesiems verslininkams sakydavo, kad važiuotų įkvėpti tos dvasios. Vis dėlto verslumo ir inovacijų dvasia ten labai gaji. Užtenka ten nuvažiuoti, pabūti nors savaitę, kad pavyktų įgauti motyvacijos, įkvėpimo, naujų ryšių, o tai labai svarbu.

Be to, viskas labai priklauso nuo to, ko žmogus nori gauti. Ir, aišku, nuo to, ką daro. Jeigu žmogus mano, kad jo produktas yra skirtas Amerikai, tai verta ten nuvažiuoti, pasiklausyti nuomonių apie tą produktą. Bet jeigu jaunasis verslininkas galvoja apie Azijos rinką, tai Silicio slėnis tokiu atveju visai nesvarbus.

Rinka, į kurią orientuojamasi, – tai svarbiausia. Toks renginys kaip "Silicon valley comes to the Baltics" atveža gabaliuką ten esančios dvasios. Aišku, to neužtenka. Nuvažiavus ten, atsiranda galimybė dalyvauti visoje ekosistemoje.

– Ką įvardytumėte kaip sėkmingiausiai veikiančius pradedančiuosius verslininkus pastaruoju metu?

– Aš tik galiu pasakyti, ką mačiau per šias dienas. Man atrodo, kad pradedančiųjų verslininkų bendrovė "Bliu Bliu" labai sėkmingai auga ir eina į priekį. Nesinori man kitų vertinti, esu čia tik keturias dienas.

Aišku, Amerikoje seku Lietuvos naujienas. Kiek teko girdėti, labai vertinama "TransferGo". Yra nemažai stiprių. Per pastaruosius dvejus metus įvyko didžiulis persilaužimas.

Atsimenu, kai į San Fransiską atvažiavo pirmieji pradedantieji verslininkai. Tada jie norėjo užkariauti Silicio slėnį ir iškart gauti daug pinigų. Dabar – viskas kitaip.

Lietuvoje irgi viskas keičiasi į gera: skiriama daugiau lėšų, daugiau laiko ir energijos tokiems verslininkams  parengti. Valstybės parama, nebūtinai pinigais, bet palaikymu ar mokymais, turi labai daug įtakos.

Aišku, labai svarbu, kiek kiekvienas pasiima. Galbūt Lietuvoje dar yra likęs tas nusistatymas, kad valstybė kiekvienam ką nors turi duoti. O kitose valstybėse, toje pačioje Amerikoje, nėra tokio supratimo ir net tokių klausimų nekyla.

Lietuvoje manoma, kad kiekvienam valstybė turi duoti, o paskui, kai reikia sumokėti mokesčius, visiems kyla klausimas: tai kaip, man davė, o dabar – atėmė? Tai šiek tiek mentaliteto reikalas, kuris, laikui bėgant,  turėtų pasikeisti.

– Lietuva tampa vis verslesnė?

– Tikrai taip. Labai smagu stebėti šią "Silicon valley comes to the Baltics" konferenciją. Užsiregistravo 5 tūkst. žmonių – tai labai didelis skaičius Lietuvai. Šviesūs veidai, bendraujantys tarpusavyje, kalbūs, smalsūs. Aš atsigaunu su jais bendraudama, nes jaučiu tą norą ir žinių troškimą. Norą išmokti ir drąsą mokytis iš kitų, drąsą kalbėtis su tais, kurie jau bandė ką nors daryti.

Norisi jiems duoti tiek, kiek gali. Amerikoje gyvenu beveik 15 metų. Ten priimta duoti kitiems. Aišku, aš kalbu ne apie tiesioginį davimą. Tie, kurie užsidirba ir pasiekia tam tikrą statusą, atiduoda duoklę visuomenei ne pinigais, bet žiniomis. Visa tai pas juos vėliau sugrįžta, tik jau kita forma.

– Bet pamažu toks požiūris ir Lietuvoje pradeda vyrauti?..

– Taip, ir man atrodo, kad tai yra svarbiausias dalykas, dėl kurio labai daug kas pradės keistis ateityje. Aš tai jaučiu bendraudama su jaunimu. Tai kažkas, kas stumia į priekį labai dideliu tempu. Nes, pavyzdžiui, kitose šalyse, Silicio slėnyje, daug kas pasiekta ir nusistovėję, o čia dar juntamas labai didelis augimas.

Silicio slėnis

Silicio slėnis (angl. – Silicon Valley) yra JAV pietuose, šiaurės Kalifornijoje, San Fransisko įlankos pakrantėje. Čia įsikūręs Stanfordo universitetas ir driekiasi vadinamasis Smėlio kalvos kelias. Palei jį yra išsidėstę daugybė miestų: San Chozė, Palo Altas, Mauntin Vju, Suniveilis, Redvud Sitis. Silicio slėnio niekaip neišeitų pavadinti miestu – tai mažesnių ir didesnių miestų telkinys, kuriame įsikūrusios dauguma didžiausių technologijų bendrovių. Dabar Silicio slėnio sąvoka dažnai pavartojama visoms ten įsikūrusioms aukštųjų technologijų įmonėms apibūdinti.
Dar XX a. pradžioje Silicio slėnis tapo JAV elektronikos pramonės lopšiu. Jo plėtra prasidėjo tuomet, kai šalia įsikūrusio Stanfordo universiteto tuometis inžinerijos fakulteto dekanas Frederickas Termanas pakvietė savo studentus steigti verslus būtent aplink universitetą. Viena pirmųjų tokių įmonių tapo viena stambiausių šiandienos kompiuterių gamintojų – "Hewlett-Packard".

Silicio slėnis dažnai painiojamas su San Fransisku. Ir nors šis taip pat yra patraukli vieta pradedantiesiems verslininkams, tai nėra Silicio slėnio dalis – juos skiria 50 kilometrų atstumas ir šiandien jie net laikomi konkurentais. Abu kasmet pritraukia daugybę pradedančiojo verslo sandorių ir pinigų nei bet kuris pavienis miestas šiame regione.

Patį Silicio slėnio pavadinimą dar 8-ojo dešimtmečio pradžioje pirmasis pradėjo vartoti verslininkas Ralfas Vaerstas. Toks slėnio pavadinimas buvo parinktas dėl to, kad daugybė jame veikiančių įmonių savo kuriamuose elektronikos prietaisuose naudojo silicį.

2012 m. Silicio slėnis pradedantiesiems verslininkams pritraukė 10,9 mlrd. JAV dolerių vertės rizikos kapitalo. Tai – penkiskart daugiau, nei pritraukė Tel Avivas (Izraelis).