- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarp savaitgalio ir švenčių įsiterpiančias darbo dienas būtų efektyviau perkelti į kitą savaitgalį, kaip Lietuvoje buvo daroma anksčiau, LRT RADIJUI sako Lietuvos socialinių tyrimų centro ekspertas Boguslavas Gruževskis.
Tačiau LRT RADIJO korespondentas Rygoje Arūnas Vaikutis atkreipia dėmesį – Latvijoje, kur darbo dienos perkeliamos į savaitgalį, žmonės vis tiek randa būdų, kaip jomis nedirbti, o per ilguosius savaitgalius dar ir padaugėja nelaimių.
Siūlo atsižvelgti, ar šventinė diena yra nacionalinė, ar tarptautinė
Anot B. Gruževskio, jeigu šventinė diena yra antradienis arba trečiadienis, efektyviau prieš ar po to einančią darbo dieną tiesiog perkelti. Tokiu būdu gyventojams sudaroma galimybė turėti ilgesnį šventinį laikotarpį.
„Tačiau tai būtų bendras principas. Priimant valstybinio lygio sprendimus, visur ir visada reikia atkreipti dėmesį į tam tikrus niuansus. Šiuo atveju tikslinga atsižvelgti ir į tai, ar šventinė diena yra nacionalinė, ar tarptautinė“, – sako B. Gruževskis.
Jeigu šventinė diena yra tarptautinė, užsienyje veikiančios įmonės gali taikyti dienų perkėlimo principą, prie kurio tokiu atveju prisiderintų ir įmonės Lietuvoje.
Jo aiškinimu, tai ypač didelės įtakos turi tarptautinėms bendrovėms arba užsienyje partnerių turinčioms įmonėms. Jeigu šventinė diena yra tarptautinė, užsienyje veikiančios įmonės gali taikyti dienų perkėlimo principą, prie kurio tokiu atveju prisiderintų ir įmonės Lietuvoje.
„Tų laisvų dienų nesutapimas, kaitaliojimas labai apsunkina ir apriboja prekių ir paslaugų judėjimą. Taigi reikia viską apgalvoti, žiūrėti aplink, kaip funkcionuoja sistemos. Vis dėlto pagrindinis principas būtų padarytą tą dieną laisvą visiems, bet atitinkamai kontroliuoti ir prižiūrėti darbo, žmonių apkrovimo normas“, – nurodo B. Gruževskis.
Jis priduria – jeigu būtų nuspręsta perkelti dienas, būtina atsižvelgti ir į įmonės gamybos poreikius, nes, priklausomai nuo gamybos, skirtingos įmonės turi ir skirtingas galimybes perkelti darbo dienas. Anot B. Gruževskio, dėl šios priežasties dienų perkėlimas turi būti trišalis.
Latvijos darbdaviai dienų perkėlimui nepritaria
Latviai už pirmadienį jau atidirbo praėjusį šeštadienį, todėl turi keturias laisvas dienas. Anot LRT RADIJO korespondento Rygoje A. Vaikučio, Latvijoje darbo dienos perkeliamos per visas didžiąsias šventes, jeigu savaitgalį ir šventines dienas skiria viena ar netgi dvi darbo dienos.
„Toks yra dar prieš keliolika metų vyriausybės priimtas nutarimas. Paskaičiuota, kad darbo našumas tokiomis dienomis tikrai labai krinta. Du trečdaliai dirbančiųjų vis tiek randa vienokių ar kitokių būdų, kaip tądien nedirbti“, – sako A. Vaikutis.
Jo pastebėjimu, šeštadienį, kai latviams teko dirbti už balandžio 30-ąją, vis dėlto gatvės, viešasis transportas buvo gana tuščias: „Gal išduosiu ir savo kolegų iš Latvijos radijo paslaptį – tądien, atėjęs į Latvijos radiją, praktiškai nesutikau nė vieno žmogaus. Negali sakyti, kad jie savavališkai neatėjo į darbą. Turbūt daugelis buvo pasiėmę nedarbo dienas, galbūt kažkur išvažiavę, taigi dirbančių buvo labai mažai.“
A. Vaikučio teigimu, Latvijos darbdaviai kategoriškai pasisako prieš darbo dienų perkėlimą. Dėl to jie jau ne kartą yra kreipęsi į vyriausybė. Korespondento tvirtinimu, kol kas Latvijos vyriausybė nežada keisti savo nutarimo.
A. Vaikučio aiškinimu, bene ilgiausią šventinį laikotarpį latviai turėjo prieš 12 metų, kai darbo dienos buvo perkeltos dėl Joninių. Tada jie ilsėjosi net penkias dienas, tačiau per jas buvo fiksuotas itin didelis nelaimių skaičius. Vien keliuose žuvo beveik 30 žmonių.
„Kelių policijos pareigūnai ir gerokai trumpesnių švenčių vis dėlto laukia su dideliu nerimu. Jeigu ir paprastą savaitgalį, nustatyta, įvyksta daugiau eismo įvykių, kelių eismo nelaimių, žūva žmonių, tai, jeigu tas savaitgalis dar pailgėja iki trijų ar keturių dienų, kelių policijos pareigūnai pripažįsta – jiems tai yra rimtas išbandymas“, – sako A. Vaikutis.
Nepaisant to, tvirtina pašnekovas, patys darbuotojai tokia tvarka džiaugiasi. Darbo dienų perkėlimą palaiko net 87 proc. apklaustųjų: „Jie pabrėžia, kad per ilgesnes šventines dienas turi galimybę daugiau laiko skirti šeimai, kultūrai. Dabar, pavasarį, jie jau gali padirbėti soduose ir daržuose“, – nurodo A. Vaikutis.
Jo teigimu, maždaug trečdalis latvių, turėdami daugiau laisvų dienų, taip pat pasirenka vykti į trumpesnes keliones, aplankyti kaimynines šalis.
Siūlo taikyti lanksčią tvarką
B. Gruževskio teigimu, norint išvengti nesklandumų, būtina spręsti darbdavių ir darbuotojų santykių problemas: „Darbo dienų perkėlimas turėtų būti trišalės sutarties objektas, kur būtų galima numatyti darbo specifiką, kad įmonė nepatirtų didesnių nuostolių. Turėtų būti toks švelnesnis, lankstus požiūris.“
Pašnekovo nuomone, svarbiausia, kad sprendimas būtų ilgalaikis, o perkeliamos ar neperkeliamos dienos turėtų būti numatytos iš anksto: „Metų pradžioje turėti būti priimti sprendimai. Tai nebūtų daroma prieš tris ar keturis mėnesius, kad žmonės, įmonės galėtų planuoti veiklą, [...] kad staiga neapribotų ar nepakeistų įmonių ar atskirų piliečių privačių planų.“
B. Gruževskio teigimu, kadangi skirtingos bendrovės susiduria su skirtinga darbo specifika, negali būti pritaikytas vienas modelis. Dėl šios priežasties, sako pašnekovas, turi būti taikoma lanksti tvarka, kai bendrovė gali pati priimti sprendimą, ar darbo dieną perkelti, ar ne.
„Tikrai būtų daugiau galimybių ir viskas vyktų efektyviau, jeigu darbo diena būtų perkelta ir viskas būtų sąmoningai kontroliuojama. Tos ilgos atostogos, ilgi savaitgaliai, ilgos šventės... pas mus Lietuvoje irgi duodavo neigiamus efektus. Viską reikia apgalvoti, užimti tą laiką“, – tvirtina B. Gruževskis.
Anot jo, labai svarbu, kad šventiniai savaitgaliai iš tiesų būtų šventiniai, o ne taptų dar viena laisva diena. „Jeigu atskiros šventės nėra švenčiamos, suprantama, kad šioje visuomenėje vertybės, išreiškiamos tą dieną, nėra tikromis vertybėmis. Tai jau, žinoma, nėra sveika ir naudinga ir visuomenei, ir valstybei.“
Apie darbdavių pageidavimus, galima paskaityti čia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Snaigės“ pajamos šiemet mažėjo trečdaliu iki 2,9 mln. eurų
Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ pardavimo pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 2,9 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 32,5 proc. (2023 metais – 4...
-
Gegužę vystytojai Vilniuje pasiūlė 662 naujos statybos butus
2024 metų gegužės mėnesį Vilniuje pirkėjai įsigijo 225 naujos statybos butus, jų vertė siekia 35,5 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų duomenys. ...
-
RRT: Lietuvos geležinkeliais 2023 metais pervežta 15,6 proc. daugiau krovinių
2023 metais krovinių vežimo Lietuvos geležinkelių tinklu apimtis krito 15,6 proc. iki 27,2 mln. tonų, o krovinių vežimo apimtis – 13,8 proc. iki 6,4 mlrd. neto tonų kilometrais, penktadienį paskelbė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remd...
-
G. Skaistė neatmeta, kad draudimo įmokos siūlymo gali būti atsisakyta
Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad ministerijos pasiūlymas apmokestinti dalį draudimo sutarčių ieškant papildomų lėšų gynybai gali būti keičiamas arba išvis jo atsisakyta. ...
-
ministrė: Gynybos fondo paketas Vyriausybei bus pateiktas be didelių pakeitimų
Finansų ministerijai pristačius Gynybos fondo paketą siūlant didinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog projektas į Vyriausybę keliaus be didesnių pakeitimų. Jį ministrų kab...
-
TVF misijos vadovas: Lietuvai reikia pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą1
Senėjant Lietuvos gyventojams, šaliai būtina struktūrinė pensijų sistemos reforma, sako Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas Borja Gracia (Borcha Grasija). ...
-
G. Skaistė: bankai pažadus dėl solidarumo mokesčio supranta taip, kaip nori
Politikams svarstant pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, o bankų atstovams kaltinant valdžią nesilaikant savo pažadų, finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, jog bankai pažadus supranta taip, kaip nori. ...
-
G. Skaistė tikisi, kad socialiniai partneriai susitars dėl didesnės MMA
Lietuvos bankui (LB) pasiūlius minimalią mėnesio algą (MMA) didinti dviem etapais – 2025 ir 2026 metais, kad po dvejų metų ji pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, jog socialiniams partn...
-
Antrasis įvertis: Lietuvos BVP pirmąjį ketvirtį augo 0,8 proc.
Lietuvos vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2023 metų ketvirtuoju ketvirčiu, augo 0,8 proc., penktadienį antrąjį BVP įvertį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LLRI: Laisvės nuo mokesčių diena šiemet atėjo aštuoniomis dienomis vėliau nei pernai
Išaugusios valdžios sektoriaus išlaidos lėmė, kad šiemet Laisvės nuo mokesčių diena atėjo gegužės 31-ąją – aštuoniomis dienomis vėliau nei pernai, penktadienį pranešė Lietuvos laisvosios rinkos institutas ...