- Gabija Narušytė, Artūras Matusas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dabartinių 30-mečių darbuotojų, priklausančių Y kartai, didžiausias trūkumas tas, kad jie neetiškai elgiasi naudodami informacines technologijas darbe, LRT RADIJUI sako VDU Psichologijos katedros docentė Aurelija Stelmokienė. „Ši karta neturi aiškios ribos tarp to, kas tinkama ir netinkama. [...] Y karta ne visada supranta, kad, tarkim, rinkti tam tikrą informaciją apie konkurentus, komentuoti organizaciją ar jos narius viešoje erdvėje, dalytis konfidencialia informacija su kolegomis per įvairius socialinius tinklus nėra tinkama“, – pastebi A. Stelmokienė.
– Analizavote pasaulio patirtį ir teigiate, kad Y kartos atstovai darbuotojai kitokie – savarankiški, pasitikintys savimi, norintys lyderiauti, siekiantys greito pripažinimo. Kaip formavosi Y karta?
– Kalbant apie kartas ir skirtingų kartų darbuotojus, svarbu tai, kokiame kontekste šie žmonės vystėsi kaip asmenybės. Kontekstas yra tiek istorinis, tiek kultūrinis, tiek socialinis. Be to, labai svarbu ir skirtingų šalių patirtis. Bendrosios tendencijos, išryškėjančios įvairiose šalyse, – stipri globalizacija, labai stiprus technologinis proveržis, įvairūs laisvės, lygybės judėjimai. Būtent dėl šių įvykių Y kartos atstovai formavosi kaip šiek tiek kitokios asmenybės.
– Y karta nori pripažinimo, kontroliuoti kitus, bet patys nemėgsta būti pavaldiniais. Kaip jie išgyvena susidūrimą su realybe, atėję į kolektyvą, kur tradicijos jau nusistovėjusios, yra nemažai vyresnės kartos atstovų?
– Šiuo atveju svarbu kalbėti apie pasitikėjimą kolektyve ir apie tai, kad Y karta tikrina darbuotojus – ar jie iš tikrųjų tiki tuo, ką daro, nes tai jiems labai svarbu. Y karta reikalauja skaidrumo, sąžiningumo ir iš savo vadovų. Būtent tada, kai pajunta, kad gali pasitikėti kitais, jie gali bandyti taikytis prie savo kolektyvo ir perimti vertybes.
Y kartai labai svarbu būtų visuomenės dalimi, daryti įtaką visuomenei, jie ir pilietiški, socialiai atsakingi, todėl svarbu, kad organizacija ne tik deklaruotų tam tikras vertybes, bet jomis gyventų ir vadovautųsi.
– Analizėje esate pastebėję, kad, nepaisant anksčiau išvardytų savybių, dabartiniai 30-mečiai ne visada etiški. Kodėl ir kaip tai pasireiškia?
Ši karta naudojasi IT kiekvieną minutę ir neturi aiškios ribos tarp to, kas tinkama ir netinkama.
– Ryškiausiai neetiškumas pasireiškia naudojant įvairias informacines technologijas darbe. Ši karta naudojasi IT kiekvieną minutę ir neturi aiškios ribos tarp to, kas tinkama ir netinkama. Vis dėlto darbe yra tam tikros elgesio taisyklės, o Y karta ne visada supranta, kad, tarkim, rinkti tam tikrą informaciją apie konkurentus, komentuoti organizaciją ar jos narius viešoje erdvėje, dalytis konfidencialia informacija su kolegomis per įvairius socialinius tinklus nėra tinkama.
Šiai kartai tiesiog įprasta nuolat būti socialinėje erdvėje ir bendrauti tokiu būdu. Todėl organizacijoms labai svarbu atkreipti į tai dėmesį ir kalbėtis su savo darbuotojais apie tai, kas yra tinkama ir netinkama, ko iš jų tikimasi.
– Psichologiniu požiūriu, organizacijoje kas prie ko turi prisitaikyti?
– Reikėtų taikytis vieniems prie kitų.
– Be to, jaunoji karta kada nors bus senoji karta.
– Taip, iš tiesų. Jiems reikės sutarti ir su ateinančia Z karta, kuri kels savo iššūkius. Vis dėlto labai svarbu kalbėti apie tai, kad kartais mes netgi toje pačioje kartoje turime daugiau individualių skirtumų negu kartos tarpusavyje. Tad teisingiausias sprendimas, kalbant apie žmogiųškųjų išteklių valdymą, būtų orientuotis į kiekvieną darbuotoją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose4
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos4
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...