- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mažėjantys nedarbo rodikliai džiugina, tačiau jaunimui palankesnių sąlygų susirasti darbą neužtikrina. Anot personalo atrankos specialistų, rinkoje yra gerokai daugiau reikiamos darbo patirties turinčių žmonių, todėl darbdaviams neapsimoka investuoti į „žalius“ specialistus.
Darbo rinka šalyje atsigauna. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų liepos 1-ąją buvo registruota 187,4 tūkst. bedarbių – tai mažiausias bedarbių skaičius nuo 2009 balandžio. Per birželį bedarbių skaičius sumažėjo 4,7 tūkst. Laisvų darbo vietų skaičius birželio mėnesį buvo 33 proc. didesnis nei tuo pat metu pernai.
Tačiau rodikliai išlieka nepalankūs jauniems specialistams: labiausiai reikalingi nekvalifikuoti arba aukštos kvalifikacijos specialistai, koją gali pakišti gali ir nemažėjantys darbdavių reikalavai bei darbuotojų atrankos kultūra.
Anot personalo paieškos agentūros „Master Class Lietuva“ vadovės Lauros Duksaitės, nepamatuoti darbdavių reikalavimai mažėja vangiai: „Nors dalis įmonių ieško ir tokių kandidatų, kurie dar neturi daug patirties, didesnė konkurencija tarp įmonių vyksta dėl kvalifikuočiausių, geriausių darbuotojų“.
Vadovų paieškos įmonės „AIMS International Lietuva“ vadovaujantis partneris Šarūnas Dyburis sako, jog ieškodami darbuotojų pozicijoms, į kurias pretenduojančiųjų konkurencija yra itin didelė, šiandien Lietuvoje darbdaviai gali sau leisti būti tironais ir iškelti neadekvačius reikalavimus, pasiūlyti mažesnį darbo atlygį. Tuo metu vadovų atrankoje situacija yra visai kitokia.
„Šiuo atveju svertas yra darbuotojų pusėje, nes rinkoje yra jaučiamas aukštos kvalifikacijos, daug patirties turinčių specialistų trūkumas“, – teigia Š. Dyburis.
Į „žalius“ investuoti nenori
Pasak Š. Dyburio, jaunų specialistų įsidarbinimo situacija yra sudėtinga ir taps vis sudėtingesnė.
„Turinčių reikiamos darbo patirties žmonių rinkoje yra gerokai daugiau, tad ką tik baigusiajam studijas nelengva įveikti konkurencinę kovą. Nemažai daliai kompanijų natūraliai kyla klausimas, „kodėl turėčiau investuoti į „žalią“ specialistą, kuris gali pasiteisinti arba ne, jei galima pasamdyti žmogų, turintį darbo patirties, pasiekusį gerų rezultatų, net jei tektų jam mokėti ir šiek tiek didesnį atlyginimą“, – kalba pašnekovas.
Š. Dyburis pastebi, jog Lietuvoje vis atidžiau yra tikrinama asmens darbo istorija. Tačiau čia jau kalbama ne apie įrašus gyvenimo aprašyme ar paties kandidato pasakojimus, o apie darbuotojo rezultatų ankstesnėje įmonėje tikrinimą, rekomendacijas iš ankstesnių darbdavių, kolegų. Tad darbo patirtis tampa vis svarbesniu veiksniu.
Anot L. Duksaitės, jaunimo įsidarbinimo problema yra ne vien darbdavių reikalavimai: „Jauniems specialistams gauti darbą, kurį jie mano galintys atlikti, yra sunku. Čia darbdavio ir darbuotojo požiūriai išsiskiria. Darbdavys paprastai mano, jog jaunas specialistas turėtų pradėti nuo žemesnių pareigų, paprastesnio darbo, o jaunuolis tikisi išsyk patekti į aukštesnę poziciją“.
Pakišti koją gali ir „Facebook“
Jau ir Lietuvoje atrenkant darbuotojus vis dažniau yra naudojamasi viešai prieinama informacija apie kandidatus. „Svarbi tampa visa informacija, kurią žmogus pateikia apie save ne tik profesiniame „LinkedIn“, tačiau ir labiau asmeninio pobūdžio „Facebook“ ar kitame socialiniame tinkle. Kai kuriais atvejais tai gali turėti lemiamos reikšmės“, – teigia Š. Dyburis.
Anot pašnekovo, tai labiau būdinga užsienio kapitalo įmonėms. „Šios įmonės ieškodamos darbuotojų daugiau dėmesio skiria etikos, moralės aspektams nei lietuviškojo kapitalo bendrovės. Todėl joms svarbi ir jau minėta viešai prieinama informacija apie potencialų darbuotoją: kiekvienas darbuotojas vis labiau yra asocijuojamas su pačia įmone ir jos veidu“, – kalba vadovaujančio personalo paieškos įmonės vadovas.
Didžiausio Jungtinės Karalystės darbo paieškos portalo careerbuilder.co.uk tyrimo duomenimis, pusė Didžiosios Britanijos darbdavių atmeta potencialaus darbuotojo kandidatūrą, patikrinę jo „Facebook“ profilį.
„Vakarų šalyse kreipti dėmesį į darbuotojo viešąją komunikaciją yra jau įprasta praktika. Tačiau nors ir vėluodama, ji gana sparčiai plinta Lietuvoje“, – sako Š. Dyburis.
Turint mintyje, jog „Veidaknygėje“ kur kas aktyvesni yra jaunuoliai, būtent jiems reikėtų geriau apmąstyti ne tik tai, ką įrašo savo gyvenimo aprašyme, tačiau ir tai, kokia informacija dalinasi socialinių tinklų erdvėje.
Lietuvių darbdaviai – arogantiškesni
Neretas darbo ieškantis, o ypač jaunas specialistas, pokalbyje dėl darbo susiduria su bandymu neva tai geriausias jo savybes atskleisti nepatogioje situacijoje. Š. Dyburis mano, jog bandyti sukelti stresinę situaciją pirmojo darbo pokalbio metu yra kraštutinumas.
„Taip elgtis nerekomenduotina, tačiau tenka pastebėti, kad lietuvių darbdaviai yra labiau linkę pastatyti potencialų darbuotoją į kuo nepatogesnę padėtį ir yra gerokai labiau arogantiški, nei užsienio kapitalo įmonės, – teigia Š. Dyburis. – Pastarieji labiau suvokia tai, jog net į darbą nepriimtas žmogus savo aplinkoje formuos nuomonę apie įmonę. Savaime suprantama, jog neigiama nuomonė gali sudaryti kliūčių ateityje pritraukti darbuotojų.“
L. Duksaitė sako, jog kuo geriau ir saugiau jaučiasi kandidatas, tuo daugiau apie jį galima sužinoti. „Jei darbdavys bando sudaryti nemalonią situaciją, jį [kandidatą į darbuotojus] greičiau paskatins užsiverti, neretai sukliudys ir parodyti tikruosius savo gebėjimus bei žinias. Darbdavys turėtų stengtis užmegzti malonų pirmąjį kontaktą, nes tai lems ir darbuotojo sprendimą, ar jis norės ateiti dirbti“, – teigia personalo paieškos agentūros vadovė, pridurdama, jog tokia atrankos priemonė ypač suglumina jauną kandidatą, taip galimai užverdama jam duris į darbo vietą.
Anot personalo atrankos specialistų, lietuviško kapitalo įmonių požiūris į darbuotojus, jų atranką kinta į teigiamą pusę, atsiranda vis daugiau gerų pavyzdžių, tačiau dalį darbuotojų atrankos priemonių bei įpročių būtų pravartu pakeisti. Kai kurie pokyčiai teigiamai paveiktų ir jaunų specialistų įsidarbinimo galimybes.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Rožinis mokestis“: ar galima pagerinti situaciją Lietuvoje?
„Rožinis mokestis“ – taip pavadintas reiškinys, kai būtent moterims ar mergaitėms skirti daiktai ar paslaugos kainuoja daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paradoksu vadina situaciją, kai moterys Lietuvoje uždirba ma...
-
S. Krėpšta įvardijo, kiek Lietuvai kainuotų valstybinio komercinio banko įkūrimas6
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad jeigu institucijos norėtų įkurti valstybinį komercinį banką, tai kainuotų iki 1,5 mlrd. eurų. Jis pabrėžia, kad tokios sumos turėtų būti skiriamos iš biudžeto, kas tur...
-
Ar šiemet dar brangs būsto nuoma?2
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad dėl sparčiai atnaujinamų universitetų bendrabučių, studentai beveik nebedaro įtakos būsto nuomos kainoms. Esą Vilniuje nedidelį kainos šoktelėjimą šiemet sukels atvykstantys vokiečių k...
-
Premjerė Vokietijoje susitiks su O. Scholzu, dalyvaus ekonomikos forume14
Premjerė Ingrida Šimonytė sekmadienį lankosi Vokietijoje, kur dalyvaus viešoje Rytų Vokietijos ekonomikos forumo diskusijoje su šios šalies kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu). ...
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų4
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų1
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus9
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...