Kaupiamojo fondo iššvaistymas, parašų klastojimas, išpūsta renovacijos kaina, įtarimų kelianti buhalterija – tuo buvusią bendrijos "Rakštis" vadovybę kaltina daugiabučio namo gyventojai. Tačiau naujoji bendrijos valdžia pati priversta ieškoti galų, nes teisėtvarkos institucijos atsisakė pradėti tyrimą. Buvusi pirmininkė taip pat pažėrė kaltinimų naujai bendrijos valdžiai.

Susirinkime – chaosas

Dabartinė gyvenamojo namo bendrijos "Rakštis" pirmininkė Laura Lekstutytė į Geležinkelio gatvės 2 trijų aukštų namą, kuriame yra 26 butai, atsikraustė užpernai balandį. Netrukus čia įsikūrė ir vienas iš dabartinės valdybos narių.

Klaipėdietė pasakojo, kad, prieš įsigyjant būstą, savininkė informavo, jog ruošiamasi pastato renovacijai, jau parengtas investicinis projektas. Lėšos darbams buvo kaupiamos nuo 2008 m.

Pasak L.Lekstutytės, birželį įvyko pirmasis namo susirinkimas, kuriame ji dalyvavo. Naujakuriai pradėjo domėtis bendrijos situacija.

"Susirinkime buvo chaosas. Tuometė pirmininkė negalėjo pateikti jokios informacijos. Kiek suvokiau, patys gyventojai nesuprato, kas vyksta", – prisiminė dabartinė pirmininkė.

Susirinkimo metu gyventojai domėjosi ir renovacija. Kiekvieną mėnesį jie į kaupiamąjį fondą mokėjo nemažas sumas. Anot vieno gyventojo, pirmininkė pasakė, kad rangovas išrinktas.

"Miglotai pasakojo, kad konkursas įvykęs. Įvardijo laimėtoją. Domėjomės ir kaina, kiek įmonių dalyvavo. Sakė, kad tai ne mūsų reikalas", – tvirtino vienas naujakurių.

Pasak vyro, po šios žinios bendrijoje kilo sumaištis. Paprašyta pateikti visą ataskaitą.

"Tada rangovas nebuvo patvirtintas, nes neatitiko konkurso sąlygų. Netikėtai pirmininkė dingo iš pareigų", – pasakojo klaipėdietis.

Konkursą rengė slapta?

Pasak L.Lekstutytės, gruodį pareigas pradėjo eiti nauja pirmininkė – Rasa Davydova. Ji prisistatė susirinkimo metu. Gyventojams pastarosios atsiradimas sukėlė įtarimų, nes rinkimų nebuvo.

"Atėjo, pasakė, kad bus pirmininkė, ir tiek. Vadovė nauja, bet valdyba išliko ta pati. Girdėjome, kad anksčiau pirmininkai keisdavosi, o valdyba – ne", – tvirtino klaipėdiečiai.

Gyventojai pasakojo, kad vėliau sužinojo, jog pirmininkė sausį surengė viešąjį pirkimą renovacijos darbams. Anot jų, būstų savininkai apie tai nebuvo informuoti.

"Apie antrąjį konkursą sužinojau visai netikėtai. Paskambinau į Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA) ir ten man pasakė, kad patvirtintas renovacijos rangovas. Paaiškėjo, kad vokai su pasiūlymais buvo atplėšti vasarį", – kalbėjo L.Lekstutytė.

Pasak vieno iš dabartinės valdybos narių, kovą R.Davydova surengė susirinkimą. Gyventojai pradėjo domėtis renovacijos konkursu: kas laimėjo, kiek buvo dalyvių, kiek kainuos darbai.

"Pirmininkė pasakė tik tiek, kad nebuvo daug norinčiųjų dalyvauti", – tvirtino valdybos narys.

Vis dėlto gyventojams pavyko išsiaiškinti, kad antrąjį konkursą laimėjo ta pati įmonė, kaip ir pirmąjį. Ji vėl buvo vienintelė dalyvė. Šokiravo gerokai išaugusi darbų kaina.

Pirmą kartą renovuoti trijų aukštų namą įmonė pasisiūlė už apie 1,3 mln. litų, o antrą kartą – už beveik 1,8 mln. litų. Gyventojai atkreipė dėmesį, kad per pusmetį suma išaugo 0,5 mln. litų.

"Toks pasirinkimas buvo keistas. Juk pirmą kartą įmonė atmesta, nes neatitiko konkurso sąlygų. Ji neturėjo reikiamos patirties, įstatinio kapitalo, specialistų, o dabar dar kaina 0,5 mln. didesnė, nors darbai tie patys. Gal tie pinigai kažkur turėjo nuplaukti", – svarstė gyventojai.

Nesulaukė jokio atsakymo

Pasak L.Lekstutytės, pirmininkė jau buvo suderinusi rangovą su BETA. Tereikėjo gauti kreditą ir pradėti darbus. Gyventojai pasakojo, kad dėl susidariusios situacijos ne kartą kreipėsi į BETA Klaipėdos skyrių, tačiau iš jo nesulaukė jokio atsakymo. Tada parašė skundą Aplinkos ministerijai.

"Pastaroji persiuntė mūsų raštą BETA-ai. Iš jos vadovybės sulaukėme atsakymo, kad atliktas patikrinimas. Rangovas atmestas, o jį patvirtinęs asmuo – įspėtas. Įmonė buvo patvirtinta, nors dar nebuvo baigtas investicinis projektas", – teigė klaipėdiečiai.

Gyventojai pridėjo, kad pasiūlyta kaina neatitiko tikrovės. Ji buvo du kartus didesnė nei investicinio projekto vertė. Pastaroji siekė 940 tūkst. litų.

Tada gyventojai subūrė iniciatyvinę grupę. Dėl abejotino pirmininkės darbo kreipėsi į policiją, savivaldybę.

Iniciatyvinė grupė surengė naujo pirmininko rinkimus. Naująja pirmininke buvo išrinkta L.Lekstutytė.

Gavo tik dalį dokumentų

Tačiau tuo problemos Geležinkelio gatvės 2 name nesibaigė. Pasak gyventojų, esą buvusi bendrijos pirmininkė ir buhalterė neatidavė dokumentų. Iš buhalterės juos pavyko atsikovoti tik nuėjus į šios darbo vietą mokykloje ir pagrasinus kreiptis į vadovą.

"Pasakėme, kad be dokumentų neišeisime. Buhalterė dar paskambino buvusiai pirmininkei, paklausė, ar gali atiduoti. Tada grąžino dokumentus", – pasakojo gyventojai.

Tačiau pati R.Davydova iki šiol negrąžino dokumentų: protokolų, įsakymų, sutarčių. Kad atgautų juos, gyventojai kreipėsi į apylinkės inspektorių. Pasak L.Lekstutytės, pareigūnas pakalbėjo su buvusia pirmininke ir pareiškė, kad viskas yra gerai, nieko jis netirs.

Keisčiausia, anot gyventojų, kad anksčiau į tą patį inspektorių kreipėsi R.Davydova dėl analogiškos situacijos – dokumentų jai neatidavė prieš tai buvusi pirmininkė. Šiai buvo skirtos dvi nuobaudos.

Iniciatyvinė grupė kreipėsi ir į Klaipėdos policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą. Šįsyk įtarta, kad iš kaupiamojo fondo dingo pinigai. Tačiau pradėti tyrimą atsisakyta.

Anot L.Lekstutytės, motyvas – nėra įrodymų, kad padarytas nusikaltimas, tik numanoma. Gyventojų paprašyta patiems išsiaiškinti, kur dingo pinigai, atlikti auditą ir tada kreiptis vėl. Iniciatyvinė grupė tokį sprendimą apskundė prokuratūrai, bet ir ši atsisakė pradėti tyrimą.

"Pastebėjome keistų dalykų. Lėšos išgaravo iš kaupiamojo fondo. Sąskaitose buvo nurodyta, kad mano butas sukaupė 491 eurą, o kovą liko 234, nors jokių darbų nebuvo organizuota. Pirmininkė tik pasakė, kad pinigai panaudoti", – teigė L.Lekstutytė.

Gyventojai atkreipė dėmesį, kad kaupiamojo fondo lėšas galima panaudoti tik namo remontui. Tam turi pritarti būstų savininkai. Tačiau nei susirinkimo, nei apklausos šiuo klausimu nebuvo.

Kur bendrijos kasa?

Teisėtvarkos institucijoms nepradėjus tyrimo, iniciatyvinės grupės nariai patys pradėjo analizuoti atgautus buhalterijos dokumentus, kad galėtų pateikti įrodymus. Klaipėdiečiai pastebėjo, kad yra ne visi dokumentai.

"Panašu, kad buhalterė nespėjo visko "sutvarkyti". Matėme, kad bendrija turėjo kasą – iš gyventojų rinkti gryni pinigai. Tačiau buhalterė jos negrąžino. Paklausus, kur yra kasa, atsakė, kad tokios nežino. Buvusi pirmininkė taip pat nieko nesako", – tikino gyventojai.

Pasak valdybos nario, rasta ir "orinių" sąskaitų. Pagal dokumentus už darbus sumokėta, bet priėmimo-perdavimo aktų nėra. Įvairius darbus atliko viena individuali įmonė.

"Ir stogą tvarkė, ir kanalizaciją. Daug kur ji minima. Už kai kuriuos darbus, panašu, buvo mokėta du kartus. Susidaro vaizdas, kad seniai vyko abejotini dalykai", – pasakojo gyventojai.

Anot klaipėdiečių, užkliuvo pinigų rinkimas už stogo remontą. Už to paties ploto butą mokėtos skirtingos sumos: vienas – 1,5 tūkst., kitas – 500 litų. Buvo ir visiškai nemokančiųjų.

"Stogas – bendro naudojimo konstrukcija. Turi būti nustatomas remonto įkainis, o savininkai turi mokėti pagal būsto plotą. Paprašyta pasiaiškinti buvusi pirmininkė tik pasakė, kad kas norėjo, tas mokėjo už stogo remontą", – aiškino gyventojas.

Policijos sprendimas papiktino

Daug neaiškumų gyventojams kilo ir dėl kaupiamojo fondo panaudojimo. Jų nuomone, dalis lėšų neva kažkur išgaravo. Dingusi suma galėtų siekti apie 6 tūkst. eurų.

Dokumentuose gyventojai įtaria radę suklastotų parašų. Pasak jų, žmogus tas pats, o ant protokolų – keturi skirtingi parašai. Vienos moters, kuri pasirašė, tuo metu esą net nebuvę Lietuvoje. Ji viešėjo Rusijoje. Tad tai patikrinti paprasta, nes sienos kirtimas fiksuojamas.

Gyventojai išsiaiškino, kad vieną bendrijos sąskaitą tvarkė pašalinis žmogus. Naujajai pirmininkei net nebuvo pateiktas šios sąskaitos kodų generatorius. Pasikeitus valdžiai, pradėta reikalauti skolų iš skolininkų. Mokesčių bendrijai nemokėjo ir viena buvusi valdybos narė.

Išanalizavę buhalterijos dokumentus, gyventojai dar kartą kreipėsi į policiją, surašė visus pačių atskleistus dalykus, pateikė dokumentus.

"Viską nunešėme ant padėklo. Vien parašų klastojimas – nusikaltimas, o kur dar neaiški buhalterija, dingę pinigai? Tačiau policija dar kartą atsisakė pradėti tyrimą, nors tyrėja ir teigė, jog matyti, kad nesueina galai", – pasakojo gyventojai.

Ypač gyventojus papiktino atsiųstas policijos atsakymas. Pasak valdybos nario, raštas priminė prastą pirmo kurso teisės studento referatą – jokių aiškių motyvų, kodėl nepradedamas tyrimas.

"Šiek tiek nukopijavo mūsų raštą, o tada Baudžiamojo kodekso straipsnius. Ta pati tyrėja buvo ir pirmą, ir antrą kartą. Keista, kad ji vėl buvo paskirta, nes po pirmo karto jos veiksmus buvome apskundę prokuratūrai. Pasiūlė kreiptis į teismą", – piktinosi valdybos narys.

Žada eiti iki galo

Anot valdybos nario, kol nėra išspręsti buhalterijos reikalai, gyventojai negali pradėti renovacijos, o viską išsiaiškinti trukdo teisėtvarkos neveiklumas.

Vyro teigimu, jei policija atliktų tyrimą, tada bendrija galėtų kreiptis į teismą ir reikalauti dingusių pinigų iš kaltininkų. Kartu būtų galima organizuoti konkursą renovacijos rangovui išrinkti, kovą jau prasidėtų darbai.

"Kiek nuostolių patyrėme. Darbai brangsta, valstybės parama renovacijai sumažėjo. Norime išsiaiškinti, kiek turėjo būti pinigų kaupiamajame fonde, kur jie dingo. Gyventojai to mūsų klausia. Juk tiek metų mokėjo. Taip visko tikrai nepaliksime", – pabrėžė valdybos narys.

L.Lekstutytė už darbą bendrijoje neima atlygio. Senoji pirmininkė parašė skundą savivaldybei, kad ši neima pinigų, nors administravimo mokestis renkamas.

"Neimu atlygio, kad daugiau lėšų liktų renovacijai, o dar skundžia", – stebėjosi L.Lekstutytė.

Buvusi pirmininkė ir valdybos narė bandė nuversti naujai išrinktą pirmininkę. Pasak gyventojų, jos subūrė iniciatyvinę grupę ir paprašė surengti naujus pirmininko rinkimus.

"Įgyvendinau jų prašymą, kaip reikalauja įstatymas. Tačiau žmonės atsisakė rinkimų. Palaikė mane. Jos išėjo viduryje susirinkimo", – tvirtino pirmininkė.

Išsirinko patys save?

R.Davydova išties pažėrė kritikos ir kaltinimų naujajai bendrijos valdžiai.

Pasak buvusios pirmininkės, dokumentų laiku ji neatidavė, nes gyventojai norėjo kreiptis į teisėtvarkos institucijas dėl naujosios vadovės. Abejonių sukėlė pastarosios rinkimai. R.Davydova teigė, kad buhalterijos dokumentus naujoji valdžia gavo visus.

"Įtariame, kad iniciatyvinė grupė klastojo parašus. Turiu net du raštus, kur žmonės nurodo, kad nebalsavo už dabartinę pirmininkę, o jų parašai yra. Balsavo ir tie, kurie nėra bendrijos nariai – būstų savininkai. Naujoji valdžia išsirinko pati save", – dėstė buvusi pirmininkė.

Anot jos, dieną, kai turėjo vykti susirinkimas, jo realiai nebuvo. Moteris tvirtino, kad apie susirinkimą sužinojo iš kaimynės ir nurodytu laiku išėjo į lauką, bet buvo tuščia.

"Kreipėmės į prokuratūrą dėl pažeidimų, bet ši pasiūlė kreiptis į teismą ir ten viską aiškintis, nors tvirtino, kad matė, jog padaryta pažeidimų", – pasakojo moteris.

R.Davydova pabrėžė, kad niekada nesiekė būti griūvančio namo, kur yra tiek asocialių šeimų, skolininkų, bendrijos pirmininke. Pasak jos, ten ką nors gero padaryti yra neįmanoma.

"Būti pirmininke sutikau tik laikinai", – teigė moteris. Buvusios vadovės teigimu, neramumai prasidėjo, kai prabilta apie bendrijos panaikinimą.

"Norėjome, kad savivaldybė paskirtų administratorių. Gal tada kažkas būtų ėję į gera? Su tokiomis gyventojų skolomis patys nieko negalėjome padaryti", – tvirtino buvusi pirmininkė.

R.Davydova naujajai valdžiai bendrijos dokumentus žadėjo grąžinti šią savaitę.

"Dokumentai sutvarkyti. Naująja valdžia piktinasi devyni bendrijos nariai. Tai daug. Nors name yra 26 butai, bendrijos narių – 14, šeši butai priklauso savivaldybei. Jei žmonės nori, lai kreipiasi į teismą patys. Tuo neužsiimsiu. Gana. Džiaugiuosi, kad nebesu pirmininkė", – tvirtino moteris.

Su kaltinimais nesutinka

R.Davydova teigė, kad ir pati pradėjusi eiti šios bendrijos pirmininkės pareigas susidūrė su problemomis. Buvusi vadovė jai negrąžino dokumentų, spaudo. Jai už tai skirtos nuobaudos.

"Spaudą gaminausi iš naujo, o dokumentus rinkausi po vieną, nes šie buvo reikalingi renovacijai. Vargau ilgai", – komentavo buvusi pirmininkė.

R.Davydova pabrėžė, kad Geležinkelio gatvės 2 namo naujosios valdžios jai mesti kaltinimai neatitinka realybės. Pasak buvusios vadovės, pirmininke ji buvo tik metus, o yra kaltinama viskuo.

"Rėkia, kad sąskaitoje nebėra pinigų, nors jie ten turi būti. Naujajai pirmininkei buvau pateikusi sąskaitos išrašą. Pinigai buvo – 2 tūkst. eurų. Kažkokia psichozė. Sako, žmonių parašai skirtingi ant protokolų, bet aš nenešu už tai atsakomybės, kai jie pasirašo. Vieną dieną žmogui galvą skauda, vienaip pasirašo, kitą kartą – kitaip", – aiškino buvusi pirmininkė.

R.Davydova taip pat pabrėžė, kad ne bendrijos pirmininkas, o buhalteris turi atsakyti už finansus. Tam jis ir samdomas. Pasak R.Davydovos, pirmininkas turi kitų darbų.

"Aš neprivalėjau kiekvieną dieną sėdėti ir tvarkyti buhalterijos. Name jokie darbai nevyko. Iš kaupiamojo fondo nupirktas tik spausdintuvas. Iš kitų lėšų negalėjome nupirkti", – dėstė vadovė.

Anot R.Davydovos, naujoji pirmininkė atleido buhalterę – nusprendė su niekuo nepasitarusi.

"Mes prašome naujo buhalterio kontaktų, o jo nėra. Pati ir pirmininkė, ir buhalterė. Ar taip gali būti? Ta mergaitė, tik gavusi pažymą iš Registrų centro, kad yra pirmininkė, užblokavo sąskaitą, kad ja negalėtų naudotis buhalterė", – tvirtino buvusi vadovė.

Laukia kvietimo į prokuratūrą

Pati R.Davydova tvirtino, kad neturėjo priekaištų buhalterei, kuri dirbo sąžiningai. Mėnesio pradžioje buhalterė tuometei pirmininkei visada atveždavo suvestinę, kiek lėšų sąskaitoje, kitas ataskaitas.

"Buhalterė tikrai buvo gera. Tik jiems neįtiko. Gal dėl to, kad tarp naujosios pirmininkės ir buhalterės kilo konfliktas, nes įdarbinant ši paprašė ne tik Registrų centro pažymos, bet ir susirinkimo, kurio metu ji išrinkta, protokolo, kaip reikalauja įstatymai. Naujoji vadovė pastarojo nepateikė. Tada ir buvo užblokuota sąskaita, kad buhalterė neprieitų", – dėstė R.Davydova.

Buvusi bendrijos pirmininkė tvirtino, jog pati nuvažiavo į Registrų centrą, sumokėjo 16 eurų. Gavo visus pirmininko rinkimų dokumentus ir tada pastebėjo keistus parašus.

R.Davydova taip pat pabrėžė, kad joks pašalinis žmogus negalėjo disponuoti bendrijos sąskaita.

"Baisu, kokie žmonės. Mūsų iniciatyva buvo organizuotas susirinkimas po naujojo pirmininko rinkimų. Tai ten visi klykė, rėkė. Grasino prokuratūra, policija. Laukiu, kada kvies apklausai, bet nesulaukiu", – pabrėžė buvusi bendrijos pirmininkė.

Nusibodo įrodinėti tiesą

R.Davydova tikino, kad antrasis konkursas renovacijos rangovui išrinkti tikrai nebuvo organizuojamas slapta. Skelbimas kabėjo laiptinėse. Kada ir kur vyks vokų atplėšimas, pasak pirmininkės, taip pat buvo skelbiama viešai BETA interneto svetainėje.

"Realiai atsiliepė tik viena įmonė. Buvo ir dar viena. Tačiau atvažiavo, apžiūrėjo namą ir išvažiavo. Niekas nenori imtis", – komentavo vadovė.

R.Davydova aiškino, kad renovacijos kaina išaugo dėl objektyvių priežasčių. Pirmą kartą nebuvo numatyto dujų projekto, kuris būtinas. Antrą kartą jis jau buvo. Dėl to automatiškai išaugo kaina.

Be to, anot buvusios pirmininkės, buvo numatytas rezervas ir nenumatytiems darbams. Tokią praktiką naudoja visos bendrijos.

"Kaip jie įsivaizduoja, kad aš tuos pinigus būčiau galėjusi paimti? Prie jų niekas negali prieiti. Išvis prie finansų nagų nekišau. Juos tvarkė buhalterė", – pabrėžė buvusi vadovė.

R.Davydova įsitikinusi, kad patvirtintas renovacijos rangovas atmestas, nes įkyrėjo rinkti dokumentus ir vėl įrodinėti teisybę.

"Per susirinkimą visi rėkė. Apsilankiusi bankuose dėl kreditų darbams, supratau, jog renovacijos nebus, nes labai daug skolininkų. Apsvarstėme, kad žmonės tiek skolų niekada nesumokės", – atkreipė dėmesį pirmininkė.

Išeitis – kreiptis į teismą

Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis pabrėžė, kad savivaldybė įvesti tiesioginės valdžios name negali. Gyventojai gali likviduoti bendriją, o savivaldybė tada paskirs administratorių.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkas Mindaugas Jaremčiukas tvirtino, kad šio konkretaus atvejo, kodėl nebuvo pradėtas tyrimas, jis dabar negali pakomentuoti.

Tačiau pabrėžė, kad tokiais atvejais vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu. Pastarajame numatyta, kad civilinius santykius pirmiausia reikia spręsti teisme.

"Jei teismas nustato, kad yra atliktas nusikaltimas, jis paveda mums atlikti tyrimą. Baudžiamoji teisė šioje vietoje yra paskutinė. Jei būtume matę, kad tikrai reikalingas tyrimas, būtume pradėję. Mes turime tirti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus", – aiškino pareigūnas.

M.Jaremčiukas atkreipė dėmesį, kad jų sprendimą galima skųsti prokuratūrai. Pastaroji, pamačiusi, kad kažkas nebuvo įvertinta, gali pavesti atlikti tyrimą.

"Jei prokuratūra nenustato, kad buvo klaidų pirmą kartą, antrą tyrimą gali atlikti ta pati tyrėja. Šiaip tyrėjai yra pasiskirstę, su kokio pobūdžio bylomis dirba", – pasakojo vadovas.

Pareigūnas atkreipė dėmesį, kad dažnai būna, jog žmonės kreipiasi dėl bendrijoje dingusių pinigų, suklastotų parašų, bet tai esą nepasitvirtina.