Daugiabučiuose - netikri šeimininkai

Namų atnaujinimas uostamiestyje prilygsta tūpčiojimui vietoje

Klaipėdoje, kaip teigia projektavimo firmos savininkas, atestuotas inžinierius konstruktorius Jurijus Bachitovas, iš senesnės statybos daugiabučių gyvenamųjų namų kasmet išvyksta apie 3 tūkstančius žmonių. Jie keliasi į naujus, modernius daugiaaukščius, individualius namus arba kotedžus, statomus priemiestinėse gyvenvietėse: Kalotėje, Mazūriškėse, Slengiuose, Dauparuose, Dituvoje ir kitur. O ankstesnieji naujakurių būstai patenka į antrinio vartojimo rinką arba atitenka jų vaikaičiams.

Reikia didinti renovacijos tempus

Bet tarybiniais laikais statytuose daugiabučiuose šiuo metu dar gyvena 54400 žmonių. Dauguma šių pastatų nepasižymi nei gražia išvaizda, nei patogiomis, ekonomiškomis sąlygomis, tad anksčiau ar vėliau juos teks modernizuoti. Bet, specialisto nuomone, labiausiai renovacija reikalinga maždaug penkiems procentams - 10 000 klaipėdiečių, įsikūrusių 1950-1972 metais statytuose namuose Kretingos, Sportininkų, Mokyklos, Rumpiškės, Minijos gatvėse ir Baltijos prospekte.

Pašnekovas mano, kad dabar, Lietuvos narystės Europos Sąjungoje sąlygomis, vienas iš svarbiausių socialinės politikos prioritetų turėtų būti ne tik pragyvenimo lygio kilimas, bet ir šiuolaikiškas būstas. Kol nedidelė dalis miestiečių gali mokėti už statomų modernių namų kvadratinį metrą deklaruojamus 3000 litų, verta galvoti apie investicijas į senesnių gyvenamųjų būstų renovaciją. Inžinieriaus skaičiavimai rodo, kad jų modernizavimui užtektų išleisti (vienam kv. metrui) nuo 643 iki 657 litų. Ir šių darbų reikėtų griebtis kiek įmanoma greičiau, o ne laukti, kol atnaujinimo laukiantys gyvenamieji rajonai pavirs „stalkerio zonomis“. Kol ateis laikas, kai pradės griūti surūdiję balkonai, suirę fasadai, bus pavojinga vaikščioti kai kuriomis miesto gatvėmis.

Kaip reikėtų elgtis?

Inžinierius pakvietė paanalizuoti neseniai atliktų dviejų pastatų renovacijų sąnaudas. Šioje lentelėje puikiai matyti, kokia investicijų dalis bendroje sąmatoje priklausė nuo vieno kvadratinio metro. Kiekvienas skaitytojas gali padauginti galutinį skaičių iš savo būsto ploto ir apskaičiuoti, kiek jam reikėtų išleisti pinigų, kad gerokai pakistų namo kokybė ir jo paties gyvenimo sąlygos.

Reikalinga tautinė strategija

Realu, kad greičiausiai prie miesto gyvenamojo sektoriaus modernizavimo prisidės bendrijos, kurių skaičius jau pasiekė 390. Jos eksploatuoja 403 daugiabučius namus. Tačiau yra nemažai abejonių, ar gyventojai (butų savininkai) savo lėšomis ir suvienytomis pastangomis, be valstybinės programos ir lengvatinių kreditų paramos, pajėgs išspręsti šią problemą.

Anot pašnekovo, svarbios kliūtys – kuklios gyventojų pajamos, didėjantis jų turtinis susisluoksniavimas, netobula įstatyminė bazė, nerealiai išpūstos senųjų butų kainos. Tai veda žmones prie stagnacijos ir nihilizmo. Inžinierius pasakojo, jog dalyvaudamas seminare Vokietijoje jis nustebo sužinojęs, kaip vokiečiai per dešimt metų modernizavo visus sovietinio pobūdžio namų statybos kombinatų pastatytus daugiabučius namus.

„Manau, kad būtina nors iš dalies pasinaudoti jų patirtimi, sukaupta gyvenamųjų namų renovacijos srityje, ir skubiai parengti ne mažiau efektyvią lietuvišką strategiją, padedančią skatinti žmones pasijusti tikrais namų šeimininkais, ir skirti lėšų gyvenamajai aplinkai gerinti“,- sakė Jurijus Bachitovas.