Padėka už „dovaną“ Lietuvai

Seime svarstant, ar išpirkti Lietuvai išdujinimo laivą „Independence“ bene daugiausiai ugnies išmetė Seimo narys Artūras Skardžius.

Jis su sarkazmu dėkojo buvusiam Vyriausybės vadovui Andriui Kubiliui už „dovaną“ Lietuvai. Jo teigimu, Norvegijos kompanija „Hoegh LNG Limited“ už laivą „Independence“ Korėjos laivų statyklai mokėjo 220 mln. eurų, o Lietuvai jis kainuos per 700 mln. eurų. Tokią 10 metų to laivo nuomos sutartį sudarė A.Kubiliaus Vyriausybė.

„Nuoma praėjus ketveriems metams yra nebepakeliama. Dabartinė Vyriausybė yra priversta skolintis 308 mln. eurų, kad sumažintų nuomą likusiems 6 metams. Užuot už 220 mln. eurų A.Kubiliaus Vyriausybė būtų nupirkusi tą laivą. Dabar tik didinami įsipareigojimai net iki 2044 metų. Per 30-ies metų laikotarpį iš viso sumokėsime per 1 mlrd. 400 mln. eurų“, - dėstė A.Skardžius.

Jo nuomone, valstybė padaryta laivo įkaite. Tai daryta tarsi sąmoningai, žinant, kad pradės veikti dujų jungtis su Lenkija, kad dujų vartojimas Lietuvoje mažėja, nes jį išstumia biokuras, kad pagrindinio Lietuvos dujų naudotojo „Achemos“ dujų poreikis mažėja. Buvo užgesinta privati „Achemos grupės“ idėja pačiai įsirengti nedidelį terminalą, kuris Lietuvai būtų iš viso nieko nekainavęs.

Kas šiandien suskaičiuos, kiek didžiulių klaidų buvo padaryta, kai valdžioje buvo konservatoriai - SGD terminalas, brangios paskolos, pusvelčiui atiduota Mažeikių naftos gamykla?

„San­do­ris, ku­ris bu­vo pa­da­ry­tas dėl su­skys­tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­lo, yra ir ža­lin­gas, ir net pik­ty­biš­kas mū­sų vals­ty­bei“, - dėstė ir Seimo narys Petras Gražulis.

Protingai pasielgė Lenkija. Ji pasistatė stacionarų dujų terminalą Svinoustjėje. Jis dvigubai galingesnis nei Klaipėdos SGD. Terminalas pačiai Lenkijai kainavo apie 300 mln. eurų, nes likusią dalį dengė ES. Lietuva vien už Klaipėdos SGD laivą sumokės per 700 mln. eurų.

Lietuvoje iš viso padaryta didžiulė klaida, kad SGD terminalas įrengtas tolimiausioje uosto vietoje. Taip SGD terminalų niekas nestato. Jie dažniausiai yra uostų išorėse, kaip Svinoustjėje. Didelė žala padaryta po 2009 metų politiniais sprendimais nustumiant išorinį uostą į Būtingę, kur jo pastatyti neįmanoma. Jei to nebūtų padaryta šiandien gal jau būtume turėję ir išorinį uostą ties Melnrage su stacionariu regioniniu SGD terminalu, kurio statybai ES greičiausiai taip pat būtų skyrusi pinigų.

Abejonės, pagyros ir gynyba

Nuo 2009 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generaliniu direktoriumi tapęs Seimo narys Eugenijus Gentvilas gynė A.Kubiliaus Vyriausybę dėl Klaipėdos SGD klaidų. Jo nuomone, A.Kubilius labai daug padarė, kad atsirastų Klaipėdos SGD - Lietuvos nepriklausomybės garantas.

Šiandien pats E.Gentvilas abejoja Klaipėdos SGD būtinybe.

„Dujų vartojimas Lietuvoje krenta žemyn. Mes ne­ži­no­me „Ache­mos“ at­ei­ties, mes ne­ži­no­me, kaip bus su Ka­li­ning­ra­do su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lu. Mes ži­no­me, kad ak­ty­vė­ja į Eu­ro­pą im­por­tuo­ja­mų ame­ri­kie­tiš­kų su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų da­lis mū­sų rin­ko­je. Mes ži­no­me, kad di­dė­ja re­no­va­ci­jos tem­pai ir tai ma­žins du­jų po­rei­kius. Mes ži­no­me, kad at­si­ran­da du­jo­tie­kio jung­tis su Len­kija“, - dėstė E.Gentvilas.

Jis siūlė sprendimą dėl dujų terminalo išpirkimo priimti tik artėjant jo 10 metų nuomos pabaigos laikotarpiui 2024 metais.

Ar tai reiškia, kad E.Gentvilas, kuris stovėjo prie Klaipėdos SGD terminalo statybos ištakų, lyg ir suprato, kad už valstybės pinigus pastatė objektą, kurio nereikės? Tokiu atveju A.Kubiliaus parašas dėl brangios Klaipėdos SGD terminalo laivo nuomos sutarties atrodo dar klaikiau.

Jo bendrapartietis Jurgis Razma ėmėsi ginti A.Kubilių.

„Vyriausybė tik priėmė strateginį sprendimą, o nuomos sutartį pasirašė ir nuomos konkursą surengė Rokas Masiulis, jo vadovaujama „Klaipėdos nafta“. Aš manau, kad jis turbūt viską gerai padarė, jei yra kviečiamas ministru dirbti net į dvi Vyriausybes“, - svarstė J.Razma.

Seimo narys P.Gražulis linkęs manyti, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė R.Masiulį į įvairias Vyriausybes siūliusi todėl, kad jis užtušuotų kai kurias savo klaidas.

J.Razma atvirkščiai vertino R.Masiulį kaip kompetentingą asmenį, teigdamas, jog „nė­ra Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je ki­to as­mens, ku­ris bū­tų ta­pęs dvie­jų Vy­riau­sy­bių mi­nist­ru“.

„Su­tar­tis dėl Klaipėdos SGD yra ge­ra ir mes bū­si­me pir­mi nuo­mi­nin­kai, ku­rie iš­si­pirk­si­me ter­mi­na­lą. Nė vie­nai ša­liai tai nė­ra pa­vy­kę pa­da­ry­ti. Ga­li­me di­džiuo­tis, kad tai yra pri­pa­ži­ni­mas mū­sų kom­pe­ten­ci­jų, kad mes pa­jė­gia­me tą lai­vą val­dy­ti ir, ma­nau, pa­jėg­si­me ko­mer­ciš­kai jį tei­sin­gai nau­do­ti“, - svarstė J.Razma.

Buvęs premjeras nemato klaidų

Dar vienas konservatorius Arvydas Anušauskas nuopelnus už Klaipėdos SGD linkęs perleisti ir Algirdo Butkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei.

Tikrąjį Klaipėdos SGD terminalo žalos ar naudos mąstą istorija įvertins po 5-6 metų. Yra didelė tikimybė, jog bus pasakyta, kad terminalas buvo klaida. O gal ir ne? Gal „Klaipėdos naftai“ pavyks įrodyti, kad terminalas buvo reikalingas? Jis Lietuvoje sukūrė naują tiek dujų eksporto, tiek laivų, tiek kitų vartotojų aprūpinimo verslą.

Apie Klaipėdos SGD terminalo naudą vis dar linkęs kalbėti ir Algirdas Butkevičius.

„Kas at­si­me­na, ko­kia du­jų kai­na bu­vo tai­ko­ma Lie­tu­vai prieš už­sa­kant lai­vą? 500 do­le­rių už 1 tūkst. kub. met­rų. Kai vy­ko de­ry­bos su „Gaz­pro­mu“, mums rei­kė­jo per trum­pą lai­ką įgy­ven­din­ti tris pro­jek­tus - du­jo­tie­kio su­jun­gimo, iš­gi­li­ni­mo, kad lai­vas ga­lė­tų įplauk­ti, ir ter­mi­na­lo sta­ty­bą“, - prisiminė A.Butkevičius.

Anot jo, Eu­ro­pos ener­ge­ti­kų są­jun­ga įver­tin­o tai, kaip didžiausią pa­žan­gą vi­so­je Eu­ro­po­je, kai Lie­tu­va ta­po ener­ge­tiš­kai ne­pri­klau­so­ma vals­ty­be.

Kita neabejotina to terminalo statybos nauda yra uoste įrengtas naujas 600 metrų ilgio laivų apsisukimo ratas. Jis dabar naudojamas ir į Klaipėdos uostą plaukiantiems didiesiems konteineriniams laivams apsukti.

„Buvo trukdoma iš išorės, kad ter­mi­na­las ne­bū­tų pa­sta­ty­tas lai­ku. „Gaz­pro­mo“ va­do­vai man tie­siai į akis pa­sa­kė, kad ži­no už ko­kią kai­ną pirk­si­me dujas, kai ati­da­ry­sime ter­mi­na­lą. Jų kaina iš kar­to kai­na su­ma­žė­jo 30 proc. Jei­gu ne­tu­rė­tu­me ter­mi­na­lo, ne­ži­nau, ko­kia kai­na šian­dien Lie­tu­vai bū­tų tie­kia­mos du­jos“, - dėstė A.Butkevičius.

Jo teigimu, tuo metu, kai buvo statomas Klaipėdos SGD, pasaulyje buvo didžiulis išdujinimo laivų trūkumas, konkurencija, todėl ir tokia kaina gavosi.

Kokia bus Klaipėdos SGD ateitis, priklausys nuo jo veiklos. Anot A.Butkevičiaus, „Klaipėdos nafta“ per jungtį su Lenkija į rytinę jos dalį galėtų tiekti dujas. Klaipėdos SGD ateitis būtų labiau šviesi, jei ES jį pripažintų regioniniu terminalu.