„Dalį senjorų jau pasiekė padidėjusios pensijos, kiti dar gali jų laukti iki liepos. Kalbame apie dirbančius pensininkus, t. y. tuos žmones, kurie jau pasiekė senatvės pensijos amžių, jau gauna senatvės pensiją, bet dar nepasitraukė iš darbo rinkos, toliau dirba. Kadangi pensijos dydis priklauso nuo to, kiek metų dirbame, kiek įmokų sumokame, kadangi tie žmonės kiekvienais metais sumoka vis daugiau įmokų ir įgyja vis daugiau stažo, kiekvienais metais jų pensijos perskaičiuojamos ir padidėja“, – kalbėjo M. Kozič.

– Ar tas pokytis apčiuopiamas, ar jis didelis?

– Iš esmės nėra labai didelis, priklauso, vėlgi, nuo to, kokio dydžio buvo žmogaus atlyginimas. Skaičiuojama, kad jeigu minimalią mėnesinę algą žmogus uždirbo vienus metus, tai tokio dirbančio pensininko pensija padidės apie 11 eurų. Žinoma, dar prie tų 11 eurų prisideda įprastas pensijos padidėjimas po indeksavimo, kuris siekia apie 70 eurų, vėliau jau padidėjus pensija kiekvienais metais indeksuojama vis iš naujo. Taigi padidėjimas gal nėra labai reikšmingas, tačiau iš tiesų statistika rodo, kad dirbančių pensininkų pensijos yra didesnės, na, ir dar jų darbo užmokestis prisideda prie jų visų pajamų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar daug yra dirbančių pensininkų mūsų šalyje?

– Apie 12 proc. Šiuo metu apie 78 tūkst. senjorų dirba. Gal net ne visus ir tinka vadinti senjorais, kadangi, na, apie 65 metų žmonės dar kartais yra visiškai darbingo amžiaus ir kartais dirba ne dėl to, kad reikia ir nori prisidurti prie pensijos, o tiesiog dėl to, kad nori tęsti savo karjerą. Iš viso senatvės pensininkų yra 620 tūkst. Taigi ta dirbančiųjų dalis nėra labai reikšminga, bet su kiekvienais metais vis didėja.

– Ar dirbantiems pensininkams reikia pateikti kokius nors duomenis, kreiptis dėl perskaičiavimo?

– Patiems kreiptis nereikia, visi duomenys yra teikiami darbdavių „Sodrai“ ir „Sodra“ atnaujina pensijas automatiškai. Tačiau gali prireikti šiek tiek laiko, kol visi duomenys yra suvedami, perskaičiuojami kiekvienam žmogui individualiai. Įstatymo numatytas terminas yra iki liepos, tačiau viskas vyksta paeiliui, tad gali būti, kad dalis žmonių jau kovą sulaukė padidėjusių pensijų, o kiti sulauks jų iki liepos mėnesio vėliausiai. Tik reikia pasakyti, kad formaliai pensijos didinamos nuo sausio. T. y. jeigu žmogus gauna pensiją, tarkime, balandį, tai gaus ir nepriemoką už sausio, vasario, kovo mėnesius. Jeigu, atitinkamai, gaus liepą, tai kartu su nepriemoka už sausio–birželio mėnesius.

– Padidėjimas yra skaičiuojamas labai individualiai, ar ne? Nuo kokių aspektų priklauso?

– Priklauso nuo įmokų ir nuo įgyto stažo. T. y. jeigu žmogaus atlyginimas buvo bent minimalaus dydžio, tai jis per visus metus įgyja vienus papildomus metus stažo, jeigu buvo mažesnis, o pensininkai jau gali dirbti ir už mažesnį atlyginimą, atitinkamai įgyjama proporcingai mažesnė dalis tų metų. Tai nuo to ir nuo atlyginimo dydžio, įmokų dydžio, kadangi tos įmokos vėliau perskaičiuojamos į vadinamuosius pensijų apskaitos taškus. Visi tie dėmenys sumuojami ir taip apskaičiuojamas pensijos dydis.

– Tačiau įmokos yra skaičiuojamos visą periodą ar tik kai žmogus išėjo į pensiją ir pradėjo dirbti?

– Ne, įmokos skaičiuojamos visą laiką. Jos gali būti neskaičiuojamos tiems žmonėms, kurie pensijoje dirba savarankiškai, pavyzdžiui, pagal Individualios veiklos pažymą, tokiu atveju jau pensija nedidės. Žmogus gali papildomai dirbti ir jau nemokėti įmokų, tačiau ir pensija jau nebebus perskaičiuojama, kadangi jis jau nebemokės papildomų įmokų.

Statistika rodo, kad dirbančių pensininkų pensijos yra didesnės, na, ir dar jų darbo užmokestis prisideda prie jų visų pajamų.

– Ar daugėja dirbančių pensininkų mūsų šalyje?

– Taip, matome, kad daugėja. Na, pavyzdžiui, 2010 m. jie sudarė apie 9 proc. visų pensininkų, dabar – apie 12 proc.

– Ar tai yra gera naujiena, ar vis dėlto tai, kas verčia sunerimti? Mes matome, pavyzdžiui, vokiečius pensininkus, keliaujančius kruizais ir besidžiaugiančius gyvenimo saulėlydžiu, na, bent jau toks stereotipas vyrauja, o čia turime dirbti.

– Kaip minėjau, turbūt yra labai individualių istorijų. Kai kurie žmonės, matyt, yra priversti dirbti, kadangi pensija sudaro nežymią dalį buvusio atlyginimo ir tiesiog reikia prisidurti. Tačiau yra ir žmonių, kurie dirba net ir 90 metų amžiaus. Tokiu atveju turbūt jie dar turi savo tikslų, dar nori tęsti savo karjerą ir jaučiasi reikalingi, tai juos stimuliuoja būti aktyviais visuomenėje.

– Taip, kai kurie specialistai mums labai reikalingi. O apie pensinį amžių, koks šiuo metu jis yra, kaip jis kinta?

– Na, kiekvienais metais pensinis amžius vis padidėja, 2026 m. jis jau pasieks 65 metus, bus vienodas ir vyrams, ir moterims ir nuo to laiko nebedidės. Tiesą pasakius, pamiršau, koks dabar yra tikslus amžius, bet tai galima pasitikrinti „Sodros“ interneto svetainėje. Kol kas moterims jis mažesnis, vyrams didesnis, bet siekiame tai sulyginti 2026 m.