Prezidentė Dalia Grybauskaitė esamą socialinę sistemą vadina ekstensyvia ir orientuota į kiekybinį išmokų mokėjimą.

Pasak D. Grybauskaitės, dėl šios priežasties daugelis bedarbių renkasi socialines išmokas, o ne ieško darbo ar kuria verslą. Tačiau, remiantis Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje konkurencija tarp bedarbių itin aukšta, į vieną laisvą darbo vietą pretenduoja daugiau nei 150 žmonių.

Be pateisinamos priežasties darbo pasiūlymo atsisako 4 proc. bedarbių.

Prezidentė: žmonės neturėtų gyventi iš išmokų

Laidoje „Teisė žinoti“ Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsakydama į žurnalistės Ritos Miliūtės klausimą apie socialinių reikalų ministro Donato Jankausko idėją mokėti premiją tiems bedarbiams, kurie patys susirado darbą, atsakė, jog „socialinės sistemos orientacija“, kai žmogus pats mėgina ieškoti darbo – gera kryptis.

Nors Prezidentė nenorėjo diskutuoti šiuo klausimu, tačiau sakė, kad daugelis žmonių renkasi gyvenimą iš išmokų, o ne ieško darbo ar imasi verslo. Pasak jos, dėl to kalta ekstensyvi ir į kiekybinį išmokų mokėjimą orientuotą socialinė sistema.

„Mūsų sistema paveldėjo ekstensyvų į kiekį, o ne į kokybę orientuotą išmokų mokėjimą, ir tai, kad daugelis žmonių pasirenka geriau gyventi iš išmokų, o ne būti veiklūs, verslūs, ieškoti darbo, yra sistemos palikimas“, – laidoje „Teisė žinoti“ sakė Prezidentė.

Be pateisinamos priežasties darbo atsisako 4 proc. bedarbių Inga Liubertė, Lietuvos darbo biržos (LDB) Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėja, teigia, kad šiuo metu neseniai darbą praradę asmenys tarpusavyje konkuruoja itin aktyviai: rugpjūčio 21 dieną į laisvą darbo vietą pretendavo beveik 155 asmenys, tad laisvos darbo vietos užpildomos sąlyginai greitai.

„Pasikeitė ir pats bedarbio portretas. Jei prieš metus mūsų klientai buvo visai kitokio kontingento, tai šiandien yra daugiau nedarbių turinčių ir aukštesnę kvalifikaciją ir užėmusių aukštas pareigas“, – lrt.lt sakė I. Liubertė.

Ji neneigia, kad pasitaiko atvejų, kai asmenys darbo pasiūlymo atsisako be pateisinamos priežasties, tačiau atsisakančiųjų siūlomo dabro ęsą yra itin mažai. Tokie atvejai liepos mėnesį sudarė 4,3 proc. Šis skaičius, anot ekspertės, yra nežymus ir neiškreipia esamos padėties.  

Pasak jos, iš pateisinamų neįsidarbinimo priežasčių dažniausios yra nepakankama kvalifikacija, gydytojų pažymos, jog bedarbis negali dirbti atitinkamo darbo ir pan.

Galėtų įdarbinti daugiau

Pasak I. Liubertės, susiklosčiusiai situacijai, kai į vieną vietą pretenduoja 100 ir daugiau bedarbių, o tam tikrų profesijų bedarbiams darbo birža negali pasiūlyti jų profesinį pasirengimą atitinkančių registruotų laisvų darbo vietų, įtakos turi ir darbdavių veiksmai.

LDB ekspertės teigimu, būtų galima įdarbinti daugiau bedarbių, jei visi darbdaviai apie visas laisvas vietas informuotų teritorines darbo biržas.

„Palyginus laisvų darbo vietų registruotų darbo biržoje ir Statistikos departamento skelbiamų laisvų darbo vietų duomenis matyti, jog pirmo ketvirčio pabaigoje LDB duomenų bazėje buvo registruota 1,6 tūkst. laisvų darbo vietų – beveik 5 kartus mažiau nei Statistikos departamento tyrimo duomenimis (7,5 tūkst.)“, – teigė I. Liubertė.

LDB duomenimis, rugpjūtį beveik 38 proc. registruotų bedarbių buvo mokamos nedarbo draudimo išmokos, kurios vidurkis liepą siekė 696 Lt. Nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojus naujai Užimtumo rėmimo įstatymo redakcijai, buvo sumažintas mokymosi stipendijos dydis, bedarbis, dalyvaujantis profesiniame mokyme ir turintis teisė gauti nedarbo draudimo išmoką, pasirenka vieną – mokymosi stipendiją ar nedarbo draudimo išmoką norėtų gauti.

Bedarbiams, dalyvaujantiems profesinio mokymo programoje, per pirmuosius 3 mokymosi mėnesius mokama 0,7, o per vėlesnius – 1 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija, apmokamos kelionės bei apgyvendinimo išlaidos.

Nedarbo lygis Lietuvoje siekia 10 proc.