Nors bene visi daugiabučių gyventojai yra vienaip ar kitaip susidūrę su būsto nelaimėmis, šalyje apdraustas tik kas 5 butas. Dauguma butų savininkų tikisi, kad juos nuo rizikos apsaugos kaimynai.

Apsaugoti būsto neskuba

Stereotipas byloja, kad lietuviai kaimynų nelaime džiaugiasi. Tačiau trys ketvirtadaliai butų savininkų kaimynus įvardija kaip pagrindinius galimus pagalbininkus saugant būstą ir patikėti savo turto į draudikų rankas neskuba.

Statistikos departamento duomenimis, šalyje būsto draudimu pasirūpinę vos 22 proc. butų savininkų, o individualus namas apdraustas beveik kas antras.

Be to, butų savininkai, kitaip nei individualių namų šeimininkai, dažniau draudžiasi įpareigoti kredito įstaigų, o ne savanoriškai siekdami apsaugoti savo būstą nuo nelaimių. Tai teigė draudimo bendrovės BTA Turto draudimo vadovaujančioji specialistė Dalia Strazdienė.

Draudimo bendrovės "Lietuvos draudimas" atlikta apklausa parodė, kad net 32 proc. didžiųjų šalies miestų gyventojų savo buto nedraudžia ir to daryti neketina. Savo sprendimą jie motyvuoja pinigų trūkumu bei viltimi, kad nelaimės įvyksta retai ir jų butą aplenks.

"Tačiau didžioji dalis – net 97 proc. – apklaustųjų atsakė, kad jie vienaip ar kitaip yra susidūrę su nelaimėmis – per savo artimųjų ar savo pačių patirtis. Daugiau nei pusė jų su nelaimėmis yra susidūrę asmeniškai", – sakė draudimo bendrovės "Lietuvos draudimas" Būsto draudimo ekspertas Andrius Gimbickas.

Draudikai tikisi pokyčių

Nors butų savininkai būsto draudimą dar atideda rytojui, draudimo bendrovės teigia pastebinčios teigiamų pokyčių. Stebint kelių pastarųjų metų tendencijas turto draudimo srityje tampa akivaizdu, kad pastatų draudimas, ypač tarp gyventojų, auga, kaip sakė D.Strazdienė. Ji prognozavo, kad draudimo poreikis augs ir toliau.

"Turint omenyje, kad Europoje turto – nekilnojamojo ir kilnojamojo – apdraustumas viršija 90 proc., o Lietuvoje jis nesiekia net 50 proc., šioje srityje plėtros potencialas dar tikrai neišnaudotas. Pastarųjų kelerių metų įvykiai, per kuriuos nukentėjo žmonių turtas, ne tik parodė tikrąją situaciją turto draudimo rinkoje, bet ir atskleidė gyventojų turto draudimo poreikio suvokimą. Pamokos, nors ir skaudžios, matyt, davė savo rezultatų", – sakė ji.

A.Gimbicko teigimu, gyventojai būsto draudimą suvokia kaip apsaugą nuo neplanuotų išlaidų. Pavyzdžiui, bendrovė "Lietuvos draudimas" praėjusiais metais butų savininkams iš viso atlygino 3,2 mln. litų dydžio nuostolių. Per pirmuosius šių metų mėnesius išmokėta suma siekė 1,2 mln. litų, ir tai yra 2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Nesupranta sąlygų

Gyventojai dažniausiai renkasi tik pastato draudimą, nes to reikalauja būsto paskolas išdavę bankai, o namuose ar butuose esantis turtas draudžiamas maždaug perpus rečiau, remiantis Statistikos departamento duomenimis. 18 proc. būsto savininkų papildomai renkasi ir civilinės atsakomybės draudimą, gelbėjantį, jei apliejamas ar kitaip dėl netyčinių veiksmų apgadinamas kaimyno butas.

Draudimo bendrovės "ERGO Lietuva" Turto draudimo departamento vadovo Tomo Nenartavičiaus teigimu, dviem trečdaliais bendrovės sudarytų sutarčių apdraudžiamas nekilnojamasis turtas ir tik trečdalis draudimo polisų suteikia namų turto, pavyzdžiui, baldų, buitinės technikos ir pan., draudimą.

"Pastebima, kad namų turto draudimu gyventojai dažniausiai susirūpina jau nukentėję – įvykus vagystei, užliejimui, gaisrui ar kitoms nelaimėms", – sakė jis.

Nors turto draudimu dažniau draudžiasi butų, o ne nuosavų namų savininkai, pašnekovas pabrėžė, kad tai lemia tik gerokai didesnis butų skaičius rinkoje: "Sutartis sudarantys draudimo ekspertai pastebi, kad klientai, drausdami nuosavą namą, daugiau dėmesio skiria platesnei draudimo apsaugai."

Draudimo bendrovės taip pat pastebi, kad būstų savininkai į kilnojamojo turto draudimą dar žiūri atsainiai, nes nesuvokia, jog nelaimės atveju šiam turtui padaryti nuotoliai padengti nebus.

"Nors ir rečiau, bet vis dar susiduriame su nuomone, kad apdraudus pastato sienas bus apdraustas visas turtas. Deja, taip nėra. Būtent todėl į turto draudimą raginame žiūrėti kompleksiškai – žala dėl ugnies, vandens ar trečiųjų asmenų veiksmų gali būti padaroma tiek kilnojamajam, tiek nekilnojamajam turtui, tad vien sienų draudimas nėra optimalus turto draudimo variantas", – sakė D.Strazdienė.

Tikisi kaimynų pagalbos

A.Gimbickas sakė pastebėjęs, kad ilgapirščius vis labiau traukia vagystės iš butų. Anot jo, per pastaruosius metus vidutinė žala dėl vagystės išaugo net 45 proc., o nauja šių metų tendencija – dar stipriau išaugę nuostoliai dėl vagysčių iš butų.

Tačiau pašnekovas pabrėžė, kad nekilnojamojo turto draudimas dėl vagystės padarytų nuostolių nepadengtų ir atlygintų tik, pvz., žalą išlaužus duris ar langus.

Ne tik vagystės, bet ir gaisro ar užliejimo atvejais daugiabučių gyventojai tikisi kaimynų neabejingumo. Bendrovės "Lietuvos draudimas" apklausa parodė, jog didžioji dalis – 74 proc. – butų savininkų didmiesčiuose tikisi, kad nelaimės atveju jų būstą apsaugos kaimynai. Todėl daugiabučių gyventojai sako siekiantys su kaimynais palaikyti gerus santykius.

"Paradoksalu, jog kaip pagrindinę priemonę butui apsaugoti gyventojai įvardija kaimynus, nors net 48 proc. apklaustųjų atsakė kaimynus tiesiog pažįstantys ir artimai su jais nebendraujantys", – sakė A.Gimbickas. Anot jo, dauguma butų savininkų tikisi, kad nelaimės atveju kaimynai kreipsis į policiją ar gaisrinę arba net patys imsis veiksmų.