- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2024 m. gegužės 1 d. švęsime Lietuvos narystės ES 20-metį. Tai – bene pats svarbiausias Lietuvos politinis ir ekonominis sprendimas, nulėmęs sparčią valstybės pažangą. Tapus stipriausios pasaulyje ekonominės sąjungos nare, Lietuvai buvo suteikta galimybė pasinaudoti vienu iš narystės privalumų – ES fondų lėšomis. Beveik per du dešimtmečius Lietuva jau gavo 20 mlrd. eurų investicijų, jos bus skiriamos ir ateityje.
Kartu su ES investicijomis gerinama švietimo ir medicinos paslaugų kokybė, gražinama aplinka, mažinama socialinė atskirtis, skatinamas verslas, kuriamos darbo vietos. Kiekvienas ES investicijų euras prisidėjo prie Lietuvos žmonių gerovės. Ne visi įgyvendinti pokyčiai yra akivaizdūs – kai kurie jų jau nematomi, nes šiandien savaime suprantami, tarytum taip visada ir buvo.
Visi galime didžiuotis teigiamais pokyčiais mūsų šalyje. ES investicijos padėjo išaugti mūsų šaliai – ne tik atsinaujinę miestai ir miesteliai, bet ir dažniausiai laimingi, savimi pasitikintys žmonės. ES esame mes ir investicijų geruosius pavyzdžius kuriame mes patys – valstybė ir savivaldybės, bendruomenės, verslininkai, startuoliai, nevyriausybinės organizacijos ir tiesiog visi idėjų turintys Lietuvos žmonės.
ES biudžetas surenkamas iš muitų, taikomų importui iš ES nepriklausančių šalių, nedidelės kiekvienoje valstybėje surinkto pridėtinės vertės mokesčio dalies, valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų dalies, atsižvelgiant į šalių turtingumą, taip pat kitų pajamų. Svarbu pabrėžti, kad, priešingai nei nacionaliniai biudžetai, ES pinigai yra skirti investicijoms.
Šioje naujoje ES finansinės paramos perspektyvoje net 1,8 mlrd. eurų investicijų skirta mūsų šalies regionams, kurie patys savarankiškai, skatindami bendruomenes tarpusavyje susitarti dėl būtinų projektų, planuos investicijas, reikalingas konkrečiai plėtrai ir gyvenimo kokybei gerinti.
Norisi pabrėžti, kad dar papildomai numatyta 828 mln. eurų, kurie skirti viešųjų paslaugų prieinamumui gerinti regionuose ir vietos bendruomenių verslumui skatinti. Dar 709 mln. eurų skiriama socialinei integracijai. Šie pinigai skiriami palankių sąlygų neturintiems asmenims įtraukti, lygioms galimybėms ir aktyviam dalyvavimui visuomenėje skatinti, institucinės globos pertvarkai, kompleksinėms paslaugoms šeimoms vystyti ir pan.
Aplinkai ir klimato kaitos problemoms spręsti skiriama 947 mln. eurų, mokslui ir inovacijoms – 650 mln. eurų, švietimo sistemai – 542 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 531 mln. eurų, verslo investicijoms – 535 mln. eurų, darbo rinkos plėtrai – 320 mln. eurų, kultūros sferai – 126 mln. eurų.
Tai labai dideli ir mūsų šaliai itin reikalingi pinigai, kurie padės sukurti geresnes sąlygas mums ir mūsų vaikams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos2
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą5
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...