Minuso atsikračiusi Lietuvos ekonomika įstrigo ties nuliu. Labai menku prieaugiu valdžia giriasi, o ekonomistai pragiedrulių nemato ir įspėja apie gresiančią stagnaciją.

Proga girtis?

Pagrindinis šalies ekonomikos sveikatos rodiklis – bendrasis vidaus produktas (BVP) – trečią šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2009-ųjų laikotarpiu, padidėjo vos 0,6 proc., o per devynis šių metų mėnesius smuktelėjo 0,1 proc.

Jeigu trečią ketvirtį palygintume su balandžio–birželio mėnesiais, šalies ekonomika šiek tiek sublizgėtų ir prieaugis siektų 6,7 proc. Tačiau tereiktų įvertinti sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką ir rezultatas vėl taptų kuklus: trečią ketvirtį Lietuvos BVP, palyginti su tuo pačiu 2009-ųjų laikotarpiu, padidėjo 0,3 proc., o palyginti su antru šių metų ketvirčiu – 0,1 proc.

Vis dėlto premjeras Andrius Kubilius tokius Statistikos departamento paskelbtus duomenis įvertino kaip Vyriausybės nuopelną.

"Šios teigiamos tendencijos – tai dar vienas akivaizdus liudijimas, kad pasiteisina Vyriausybės vykdoma finansinė ir ekonominė politika. Pozityvūs rezultatai suteikia vis stabilesnio optimizmo ateičiai", – nepraleido progos pasigirti A.Kubilius.

Verslas nesulaukia paramos

Tačiau šalies ekonomistai matydami BVP rodiklius preteksto džiūgauti neįžvelgia. Mykolo Romerio universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros prof. Antanas Buračas įsitikinęs, kad ekonomikos būklė negerėja ir už tai atsakomybę turėtų prisiimti Vyriausybė.

"Tokį BVP augimą lėmė labai vangios ES paramos dalybos smulkiajam ir vidutiniam verslui atgaivinti. Iš daugiau kaip 1 mlrd. litų, skirtų smulkiojo ir vidutinio verslo paskoloms, per aštuonis mėnesius bankai sugebėjo išskolinti mažiau kaip 25 mln. litų. Tai vargo ašaros. Galima sakyti, kad mes neturime Vyriausybės, nes ji nesugeba sukurti tokios programos, pagal kurią pinigai greitai pasiektų verslą", – bėrė kritiką akademikas A.Buračas.

Jo nuomone, kol vietos verslas neatsigaus, nebus sukurta daugiau darbo vietų, nėra ko tikėtis ir geresnių ekonomikos rodiklių. "Kol kas nematau, kad verslas turėtų tvirtą pagrindą atsigauti. Tenka apgailestauti, kad Vyriausybė nesiima jokių veiksmų, o tik šneka, kaip apmokestinti pensijas", – kalbėjo akademikas ir pripažino, kad šalies ūkis, užuot augęs, stagnuoja.

Bent jau nekrentam

Prof. Arvydas Paškevičius, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos finansų katedros vedėjas, nė kiek nenustebo kukliu BVP rodikliu: "Nereikia puoselėti didelio optimizmo – šuolio tikrai nebus ir artimiausioje ateityje. Galime pasidžiaugti, kad BVP bent jau nekrenta. Gerai, kad Lietuvos verslas net ir krizės sąlygomis sugeba eksportuoti ir timptelėti ekonomiką, o vidaus rinkoje daugiau pragiedrulių nematyti."

Kiti ekonomistai taip pat akcentavo, kad netikėtai silpnas realaus BVP priaugis dar kartą patvirtino, jog geri eksportuojančių pramonės šakų rezultatai tik šiek tiek sugeba kompensuoti į vidaus rinką orientuotų įmonių praradimus. Nors šalies pramonė auga, rodikliai nėra stabilūs ir vien gamybos ar atsigaunančio prekybos sektorių augimo neužteks kilstelėti visam šalies ūkiui.

Optimistų nedaug

Kad ekonomika atsigaus, vis dar nesitiki ir gyventojai. Statistikos departamento duomenimis, spalį, palyginti su rugsėju, lietuviai blogiau vertino šalies ekonominės padėties ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas.

70 proc. apklaustų gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 6 proc. – kad pagerėjo (rugsėjį – atitinkamai 67 ir 6 proc.).

Spalį 19 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 38 proc. prognozavo pablogėjimą, taip pat 38 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pat (rugsėjį – atitinkamai 21, 37 ir 39 proc.).