Iš naftos pinigų gyvenančioje valstybėje gerovę kuria nelegalūs imigrantai

Prieš gerus tris dešimtmečius Jungtiniai Arabų Emyratai tebuvo skurdus kelių atskirų kunigaikštysčių regionas. Šiandien tai – klestinti Artimųjų Rytų valstybė, gyvenimo standartais siekianti pralenkti Vakarus. Ne paslaptis, kad milžinišką plėtros tempą lėmė atrasti naftos klodai ir tinkamai nukreiptos investicijos. Nors naftos dar turėtų pakakti keliasdešimčiai metų, Emyratų valdžia jau šiandien stengiasi skatinti kitas pramonės šakas ir turizmo plėtrą. Tiesa, šalies ekonomika priklauso ne tik nuo naftos, bet ir nuo nelegalių imigrantų, kurie klestinčioje valstybėje sutinka dirbti už grašius.

Citius, altius, fortius

Greičiau, aukščiau, stipriau – tai olimpinių žaidynių šūkis. Daugiau kaip 80 metų jis skatina sportininkus siekti geresnių rezultatų. Ko gero, panašiais žodžiais galima apibūdinti ir JAE, kurie stengiasi aplenkti varžovus pasaulinėje ekonomikos arenoje.

Nors trečdaliu už Lietuvą didesnė ir 4,6 mln. gyventojų turinti šalis bendrojo vidaus produkto (BVP) apimtimi negali prilygti JAV ar Kinijai, pasaulio galinguosius ji stengiasi pranokti ambicingais projektais: čia veikia prabangiausias pasaulyje viešbutis, kyla aukščiausias planetos dangoraižis, dygsta prabangių namų kvartalai dirbtinėse salose.

Prieš 40 metų Emyratai negalėjo pasigirti nei gražia gamta, nei darbo jėgos ištekliais, tačiau viską pakeitė atrasti didžiuliai naftos ir dujų telkiniai. Pagal naftos eksportą JAE pasaulyje užima dešimtą vietą, tačiau tinkamai nukreiptos lėšos turėjo didelę teigiamą įtaką. Pavyzdžiui, kaimynė Saudo Arabija juodojo aukso išgauna keleriopai daugiau, tačiau ji toli gražu negali didžiuotis taip išplėtotais miestais, čia žmonės gyvena skurdžiai ir vyksta uždarbiauti į Emyratus.

Investicijų magnetas

Šiandien JAE naftos gavyba ir eksportas sudaro didelę BVP dalį, apie 40 proc., tačiau ji mažėja. Be kitų pramonės šakų, tokių kaip metalo apdirbimas, statybinių medžiagų gamyba, tekstilė, aktyviai investuojama į naujas sritis. Pavyzdžiui, visai neseniai procesorių projektavimą ir gamybą atskyrusi JAV bendrovė AMD savo gamyklas nusprendė perkelti į JAE sostinę Abu Dabį. Miesto valdžia į gamyklas pažadėjo investuoti apie 2,1 mlrd. JAV dolerių.

Vis daugiau dėmesio skiriama ir paslaugoms bei turizmui, jų dalis šiuo metu siekia 38 proc. BVP. Beje, šalies BVP praėjusiais metais sudarė 192 mlrd. JAV dolerių ir per metus augo apie 8 proc. Vienam Emyratų gyventojui tenkanti BVP dalis yra 2,2 karto didesnė negu Lietuvoje.

Užsieniečių Meka

JAE pilietybę turi tik penktadalis čia gyvenančių žmonių. Visi kiti yra atvykėliai iš užsienio, tarp kurių – indai, kinai, afrikiečiai, vakariečiai, taip pat atstovai iš mūsų šalies.

Mindaugas Pakštys į JAE atvyko daugiau kaip prieš dešimtmetį. Jis su žmona užsiima turizmo verslu – organizuoja ekskursijas, rengia safarius. Pasak M.Pakščio, Emyratuose galima sutikti daugiau kaip 200 tautybių žmonių.

"Nors oficiali kalba arabų, beveik visi čia šneka angliškai, privačiose ar valstybinėse institucijose reikalus galima susitvarkyti mokant anglų. Apskritai sudarytos geros sąlygos gyventi ar pradėti verslą, todėl užsieniečiai nuperka daug nekilnojamojo turto", – sakė jis.

Šalyje veikia laisvosios prekybos zonos, jose įsikūrę investuotojai iš užsienio visiškai atleidžiami nuo mokesčių. Be to, įsigijus butą ar namą Emyratuose, suteikiama nuolatinė viza gyventi šioje šalyje.

Turto kainos lietuvių nestebina

Pasak M.Pakščio, statyti įspūdingų dangoraižių ar prabangių gyvenamųjų kvartalų kviečiami specialistai iš Europos ar JAV, kurie turi statybų dykumose žinių, patirties. Jie vadovauja daugeliui projektų.

Nekilnojamojo turto kainos labai įvairios ir, kaip Lietuvoje, priklauso nuo vietos bei projekto. Abu Dabyje ar Dubajuje jos prasideda nuo 13 tūkst. litų už kvadratinį metrą, o mažesniuose miestuose kvadratinis metras įkainotas apie 5 tūkst. litų. Beje, nekilnojamojo turto kainos nuo šių metų pradžios išaugo 40 proc., o per pastaruosius 18 mėnesių jos padidėjo kone 80 proc.

Tiesa, gerokai išaugęs paskolų portfelis ir pasaulinė ekonomikos krizė verčia veikti ir Emyratų valdžią. Rugsėjį JAE centrinis bankas į finansų rinką įmetė 13,6 mlrd. JAV dolerių likvidumui išlaikyti ir pareiškė, kad prireikus galės įpumpuoti dešimteriopai didesnę sumą.

Buto paieška – galvos skausmas

Sparti ekonomikos plėtra turi ir neigiamų aspektų. Per pastaruosius metus didesnės pajamos iš naftos gavybos, daugybė grynųjų pinigų rinkoje ir pigūs bankų kreditai išpūtė akcijų ir nekilnojamojo turto kainas, sukėlė 10 proc. viršijančią metinę infliaciją.

Nors Abu Dabyje ar Dubajuje nepaliaujamai dygsta daugybė dangoraižių, išsinuomoti pigų butą sunku. Iš Sirijos atvykusi Roshan Kourbaj teigė, kad būsto ieško jau kelis mėnesius.

"Vieno kambario buto šalia Dubajaus centro nuoma kainuoja apie 8 tūkst. JAV dolerių, o už dviejų kambarių butą gali tekti mokėti 15 tūkst. JAV dolerių per metus", – sakė televizijos reportere dirbanti mergina.

Anot R.Kourbaj, pigesnių nuomos variantų galima ieškoti šalia Dubajaus esančiame Ajmane, tačiau kasryt jai tektų įveikti apie 100 km iki darbo. Prasidėjus spūstims tai užtruktų apie dvi valandas. Šiuo metu ji gyvena su tėvais ir tikisi, kad po pusmečio nekilnojamojo turto ir jo nuomos kainos mažės. Teigiama, kad 2002 m. prasidėjęs nekilnojamojo turto bumas, kai užsieniečiams leista pirkti butus ar namus JAE, jau ima slopti.

M.Pakščio teigimu, Abu Dabio centre išsinuomoti buto už mažiau negu 20 tūkst. JAV dolerių per metus apskritai neįmanoma. "Ekonomistai prognozuoja, kad nekilnojamojo turto kainos kitais metais turėtų kristi apie 15 proc., todėl šiuo metu prekyba sulėtėjusi. Tačiau bendrovėms tai nė motais, statybos visur vyksta visu tempu", – teigė vyriškis.

Prabanga algos negarantuoja

M.Pakščio skaičiavimu, nedidelis butas, maistas ir automobilis Abu Dabyje per metus atsieina apie 100 tūkst. litų. "Maisto kainos čia panašios kaip ir Lietuvoje, o automobiliai ir degalai yra pigesni", – pridūrė jis.

Tačiau kai kuriems JAE gyventojams tai yra pasakiška suma. Ryšių su visuomene agentūroje dirbantis Rayanas Kassemas teigė, kad žemos kvalifikacijos darbams samdomi indai, pakistaniečiai ar filipiniečiai. Apie 95 proc. darbo jėgos šalyje sudaro imigrantai. Vietos gyventojai užima postus valstybės tarnyboje arba šeichui priklausančiose bendrovėse.

"Statybininkai ar viešbučio darbuotojai per mėnesį uždirba 200–300 JAV dolerių. Gaunant tokią sumą išgyventi tikrai nelengva. Jie nuomojasi butus mažesniuose miestuose, gyvena po penkis šešis viename kambaryje, taupo maistui. Padirbėję kelerius metus grįžta į gimtąsias šalis. Jose net ir tokie pinigai atrodo dideli", – sakė R.Kassemas.

Laikosi pigių darbuotojų dėka

Taigi stulbinama statybų apimtis ar nepriekaištingas aptarnavimas viešbučiuose laikosi ant itin pigių darbuotojų pečių, kurie šalyje dažnai dirba nelegaliai. Skirtumai iš tiesų didžiuliai. Nors vakarienė viešbutyje gali atsieiti apie 300 litų, kad gautų tokią sumą, pardavėjas turi dirbti apie pusę mėnesio.

Jungtinių Tautų Organizacija skaičiuoja, kad JAE dirba per 300 tūkst. nelegalių darbuotojų, sudarančių 10 proc. visos darbo jėgos. Daugiausia jų galima rasti statybose. Dirbdami po 12 valandų per dieną ir 6 dienas per savaitę, gyvendami po 10 žmonių viename kambaryje ir gaudami po kelis šimtus dolerių per mėnesį, šie žmonės stato prabangiausių namų kvartalus.

Ne veltui sakoma, kad Emyratuose vadovauja anglai, juodą darbą atlieka indai, o atlyginimus pasiima arabai.

Žaliasis miestas dykumoje

Pareiškę, kad nafta yra XX a. palikimas, Abu Dabio lyderiai nusprendė pastatyti pirmą pasaulyje ekologišką miestą Masdarą. Energija šį miestą aprūpins saulė, visi panaudoti ištekliai bus perdirbami ir toliau naudojami, miestas į aplinką neišskirs nė trupučio anglies dioksido. Be to, skaičiuojama, kad žaliajame mieste bus sunaudojama 75 proc. mažiau elektros energijos ir 60 proc. mažiau vandens išteklių. Abu Dabio valdžios finansuojamas projektas prasidėjo praėjusią žiemą, jo vertė – 22 mlrd. JAV dolerių. Planuojama, kad vartus pirmiesiems gyventojams Masdaras atvers 2016 m.