Lietuvos realusis BVP sumažės dėl didelės infliacijos, darančios įtaką privačiam vartojimui, ir silpnos pasaulinės paklausos, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Tuo metu 2024 metais BVP turėtų padidėti iki 2,5 proc., nes sumažės gamybos sąnaudos ir vartotojų kainos, o augimą skatins investicijos ir privatus vartojimas. Gegužę manyta, kad augimas sieks 2,7 procento.

EK teigimu, infliacija 2023 metais turėtų sulėtėti iki 8,8 proc. dėl smarkiai sumažėjusių energijos kainų, o 2024 metais ir 2025-aisiais toliau mažėti ir būti mažesnė nei 3 procentai.

Prognozuojama, kad 2023 ir 2024 metais valdžios sektoriaus deficitas padidės atitinkamai iki 1,6 proc. ir 2,3 proc. BVP, daugiausia dėl padidėjusių socialinių išlaidų ir darbo užmokesčio valstybės sektoriuje, o 2025 metais mažės iki 2,1 proc. BVP.

Prognozuojama, kad 2023 metais užimtumas šiek tiek padidės, o tai rodo ekonomiškai aktyvių gyventojų dalies augimą, nes į ją integruojami žmonės, bėgantys nuo Rusijos karo prieš Ukrainą.

Dėl ekonomikos sulėtėjimo nedarbo lygis turėtų šiek tiek padidėti – nuo 6 proc. 2022 metais iki 6,8 proc. 2023 metais.

Tikimasi, kad 2024 ir 2025 metais, spartėjant BVP augimui, taip pat mažėjant darbo jėgos pasiūlai, darbo rinka bus labiau įtempta, todėl nedarbo lygis šiek tiek sumažės – atitinkamai iki 6,7 ir 6,5 procento.

Rudens prognozėje numatoma, kad 2023 metais BVP augimas tiek ES, tiek euro zonoje bus 0,6 proc. – 0,2 punkto mažesnis nei prognozuota anksčiau. Manoma, kad 2024 metais ES BVP augimas padidės iki 1,3 proc. – 0,1 punkto mažiau. Euro zonoje BVP turėtų augti 1,2 procento.

Prognozuojama, kad bendroji infliacija euro zonoje sumažės nuo 5,6 proc. 2023 metais iki 3,2 proc. 2024 metais ir 2,2 proc. 2025 metais. ES bendroji infliacija turėtų sumažėti nuo 6,5 proc. šiemet iki 3,5 proc. 2024 metais ir 2,4 proc. 2025 metais.