- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisijai (EK) paprašius Lietuvos pasiaiškinti dėl draudimo vienam asmeniui įsigyti daugiau kaip 1,5 tūkst. hektarų miško, tokį draudimą remiantys du Seimo nariai tvirtina, kad kol kas nėra pagrindo kalbėti apie jo atšaukimą.
Tuo metu turto valdymo bendrovės „I Asset Management“ valdybos narys „Baltic Green Fund“ investicijų direktorius Simonas Jurgionis teigia, kad 2020 metais įsigaliojęs ribojimas itin smarkiai paveikė miškininkystės rinką ir jos konkurencingumą, nes naujos tiesioginės užsienio investicijos į šį verslą praktiškai sustojo.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sako, kad Lietuva turi pateikti EK motyvuotą atsakymą, kodėl buvo priimtas įstatymas dėl miško įsigijimo ribojimų, ir to turėtų pakakti visoms galimoms abejonėms išsklaidyti.
„To paties Europos Komisija klausė, kai Lietuvoje buvo apribotas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas, kuris yra 500 hektarų. Komisijai buvo atsakyta ir tuo būdu tos problemos išspręstos. Europos Sąjungoje yra ne viena šalis, kuri turi panašius ribojimus, nors tam ir taiko kitokias priemones nei Lietuva“, – BNS sakė K. Starkevičius.
Seimo Kaimo reikalų komitete dirbantis buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pabrėžė, kad tiek žemės ūkio paskirties žemės, tiek miško kaina Lietuvoje yra mažesnė nei kitose Europos Sąjungos šalyse, todėl masina stambius užsienio investuotojus.
„Todėl dabar yra svarbu Europos Komisijai pateikti aiškią poziciją ir argumentus, kodėl buvo nuspręsta įvesti tokius ribojimus“, – BNS teigė K. Mažeika.
Pasak S. Jurgionio, šiuo metu didžiausias galimas valdyti ir įsigyti miško plotas daugumai investuotojų yra per mažas, jog pasiektų reikiamą masto ekonomiją.
„Įsigaliojus apribojimams tarptautiniai miškininkystės pramonės šakos investuotojai bei pramonės įmonės, kurie Lietuvoje dar nebuvo investavę, tokių investicijų nebesvarsto ir Lietuvą yra išbraukę iš potencialių šalių sąrašo. Priežastis labai paprasta – jie gali įsigyti tik 1,5 tūkst. hektarų ir tampa nekonkurencingi prieš kur kas didesnius plotus sukoncentravusius konkurentus“, – komentare BNS teigė S. Jurgionis
„Tik apribojimo panaikinimas galėtų sugrąžinti Lietuvos miškininkystės sektoriaus konkurencingumą, jau nekalbant apie galimas teisines pasekmes“, – pridūrė jis.
S. Jurgionio teigimu, „Baltic Green Fund“ fondas Lietuvoje 2020 metų pabaigoje įsigijo didžiausią leistiną miško plotą, tačiau buvo ir yra pasiruošę investuoti kur kas daugiau į miškininkystę bei šios šakos vystymą.
„Deja, tam tiesiog neturime galimybių. Tokių investuotojų kaip mūsų fondas yra tikrai labai daug“, – sakė S. Jurgionis.
Tokį ribojimą įvedę buvusios kadencijos parlamentarai teigė, kad taip siekiama išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, kai verslas turi neribotas galimybes supirkti tūkstančius hektarų miškų.
Prezidentas G. Nausėda buvo vetavęs šį įstatymą, bet Seimas jo veto atmetė. Kritikai sako, kad ribojimas gali trukdyti naujiems investuotojams.
Aplinkos ministerija antradienį perspėjo, kad EK gali pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, jei Seimas draudimo nepanaikins. Anot jos, EK yra paprašiusi Lietuvos paaiškinimo, nes įtaria, kad toks ribojimas gali riboti laisvą kapitalo judėjimą.
Apie EK įspėjimą dėl Miškų įstatymo pirmasis pranešė naujienų portalas delfi.lt.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Priminimas iš VMI: liko tik viena diena
Naujausiais duomenimis, pajamų mokesčio deklaracijas pateikė daugiau nei 1,4 mln. gyventojų, o iš privalančių deklaruoti pajamas tai jau atliko beveik 77 proc., Eltą informavo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovės pavaduotojas Martyn...
-
Siaurukas atnaujina reisus iš Anykščių ir Panevėžio1
„Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ praneša šiltuoju metų laiku atnaujinantis reguliariuosius ir trumpuosius reisus. ...
-
Per pandemiją nemokėjote „Sodrai“ už PSD? Jums dar siūloma viena išeitis2
Antradienis buvo paskutinė diena savarankiškai dirbantiems atsiskaityti „Sodrai“ už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), jeigu nemokėjo už jį per pandemiją. ...
-
„Auga Group“ grynieji nuostoliai pernai augo daugiau nei 3 kartus iki 18,5 mln. eurų1
Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos grupių „Auga Group“ pernai patyrė 18,45 mln. eurų grynųjų nuostolių – 3,4 karto daugiau nei 2...
-
„Novaturas“ dividendų siūlo nemokėti2
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, už praėjusius metus siūlo dividendų nemokėti. ...
-
Šiaulių bankas nuo ketvirtadienio platins iki 25 mln. eurų obligacijų emisiją1
Šiaulių bankas ketvirtadienį pradeda platinti iki 25 mln. eurų vertės viešą antro lygio subordinuotųjų obligacijų emisiją, antradienį pranešė bankas. ...
-
„Neo Finance“ pajamos pirmą ketvirtį didėjo 46 proc. iki 1,5 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,48 mln. eurų pajamų – 46 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. ...
-
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą – banko ilgalaikės privilegijuotos turtu neužtikrintos skolos reitingas padidintas nuo Baa1 iki A3, o ilgalaikių indėlių reitingas – nuo A3 iki A2. ...
-
Vilniaus savivaldybė: Nacionalinio stadiono projektas gali pigti 25 tūkst. eurų13
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu projektas miestui ir valstybei gali pigti 25 tūkst. eurų – iki 157,23 mln. eurų, tačiau būsimas koncesininkas atsisakytų anksčiau s...
-
Prie Prezidentūros – aistros dėl „Rail Baltica“: nereikia tų pinigų, čia yra širdis4
Prie Prezidentūros vyksta protestas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžių statybos. Į sostinę atvykę Panevėžio rajono gyventojai piktinasi, kad buldozerių bus nugriautos bent dvi dešimtys gyvenamųjų namų. Gali nukentėti ir ku...