Klaipėdos pramonininkų asociacijos kronika

Ekonomikos aktualijos – per Dzūkiją

Gruodį Klaipėdos pramonininkų asociacijos įmonių vadovai viešėjo svetingoje Dzūkijoje. Druskininkų sveikatos ir poilsio centro “Vilnius” vestibiulyje juos pasitiko šveicoriaus švarku vilkintis... Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius, kurorto meras Ričardas Malinauskas, sanatorijos personalo darbuotojai. Šiltoje aplinkoje, pagal europietišką stilių atnaujintuose ir puikiai įrengtuose aštuonių aukštų svečių namuose verslininkai pailsėjo ir kalbėjosi apie aktualijas.

Pramonininkai susitiko su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministre Vilija Blinkevičiūte, šios ministerijos sekretoriumi Rimantu Kaireliu, Finansų ministerijos sekretoriumi VituVasiliausku, AB Vilniaus banko prezidento patarėju, ekonomikos mokslų daktaru Gitanu Nausėda, habilituotu medicinos mokslų daktaru Artūru Andziuliu, dalyvavo seminaruose “Laisvas asmenų ir darbo judėjimas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare”, “Eurointegracinių procesų įtaka Lietuvos verslui”, Grožio instituto “Femina Bona” pristatyme “Kūno ir dvasios harmonija”, lankėsi atnaujintose Druskininkų gydyklose, apžiūrėjo Grūto parką.

Ekonomikos kils

Seminaruose pranešėjai pramonininkams pažėrė nemažai įdomių pamąstymų ir diskusijų sukėlusios informacijos.

Kalbėdamas apie Baltijos šalių ūkio plėtrą, Gitanas Nausėda pažymėjo, kad, palyginti su kitomis valstybėmis, Lietuva pirmauja pagal keletą svarbių pozicijų. Išvengta infliacijos. Retėja bedarbių gretos, mažėja nedarbo mastai. Praėjusiais metais 52,3 proc. padidėjo bankų paskolų “portfelis”, 16,3 nuošimčių – indėliai. Jis mano, kad ir šiais metais šalies ekonomika kils panašiais kaip praėjusiais metais tempais

G.Nausėda teigė, kad maždaug pusantrų metų JAV dolerio kursas lito atžvilgiu, ko gero, dar smuks ir tik vėliau pradės kilti. Bet konkrečių tvirtinimų ekonomistas vengė, nes, anot jo, gali būti ir nepronozuojamų staigmenų, viskas iš esmės pasikeistų, jei, pavyzdžiui, būtų nuspręsta vietoje dolerių nafta prekiauti eurais.

Gitanas Nausėda tvirtino, kad šiemet Lietuvos didmiesčiuose būsto kainos dar šoktels apie 10 procentų, nes Vakarų šalyse jos daug didesnės. Pavyzdžiui, Austrijos sostinėje Vienoje gyvenamojo ploto kv. metro kaina siekia 40 000 Lt, o Airijoje, Dubline – 20 000.

Pokyčiai neišvengiami

Pasak Vito Vasiliausko, narystė Europos Sąjungoje pakeis nemažai ankstesnių ekonominių sampratų. Nuo gegužės pirmosios visos prekės laisvai keliaus iš vienos ES šalies į kitą, o akcizais bus apmokestinamos tik ten, kur jos bus iškrautos. Santykiuose su Sąjungos valstybėmis neliks prekių eksporto ir importo sąvokos. Iš apyvartos “pasitrauks” sąskaitos – faktūros. Lietuva dalyvaus bendroje informacinėje sistemoje, verslininkai galės naudotis duomenų baze apie visus partnerius sąjunginėse valstybėse, kalbėjo Finansų viceministras.

Tik prekyboje su trečiosiomis šalimis liks ankstesnė tvarka.

Atleis 400 muitininkų

Kaip išsaugoti gerus darbuotojus?

Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės, šiuo metu apie 200 000 lietuvių darbuojasi užsienio šalyse – daugiausiai ES valstybėse ir JAV. Manoma, kad ateityje dar apie 100 – 150 tūkstančių žmonių “pakels sparnus”. Tai iš dalies neblogas reiškinys, nes dauguma jaunų žmonių, užsidirbusių pinigų, po keleto metų ketina grįžti į Lietuvą.

Ministrė teigė, kad narystė ES sudarys galimybes Lietuvos piliečiams Europoje gauti legalų darbą ir socialines garantijas. Todėl, jos nuomone, pats laikas vietiniams darbdaviams susimąstyti, kaip savo įmonėse išsaugoti patyrusius darbuotojus. Ji sakė, kad trišalėje taryboje su darbdavių ir profsąjungų atstovais jau tartasi dėl minimalaus atlyginimo didinimo iki 500 Lt per mėnesį. Šalyje kyla vidutinis darbuotojų uždarbis. Tačiau yra problematiška visuomenės dalis – apie 20 procentų, gaunančių minimalią algą. Ar ji nepasuks į Angliją, Airiją, kitas šalis, ar neteks daugiau “importuoti” darbininkų į Lietuvą iš rytinių šalių?

V.Blinkevičiūtės nuomone, reikėtų mažinti gyventojų pajamų mokestį, kad Lietuva galėtų konkuruoti su aplinkinėmis valstybėmis. Reikia aktyviau siekti ES Socialinio fondo lėšų,kurios skiriamos darbuotojų kvalifikacijai gerinti, juos perkvalifikuoti, rengti specialistus naujiems darbams.

ES egzistuoja griežtas požiūris į darbų saugos ir sveikatos problemas. Neretai jos vadovai žvelgia į naujuosius narius kaip į nesąžiningus konkurentus, per mažai investuojančius į šias svarbias sritis.

Ministerijos vadovė sutiko su pramonininkų nuomone, kad aukštosios mokyklos klaidina studentus, skelbdamos, kad ruošia vadybininkus. Ji pritarė teiginiui, jog vadybininku tik po kelerių metų gali tapti pakankamą darbo patirtį įmonėje, bendrovėje įgijęs inžinierius, ekonomistas, kitas specialistas. Ji mano, kad platesnės diskusijos verta nuomonė, jog jauniems specialistams reikėtų taikyti pajamų mokesčio lengvatas.

Ministrės nuomone, verslininkai yra teisūs, kai kuriuos bedarbius vadindami “profesionalais”, nes mūsų šalyje yra nemažai žmonių, kurie vengia darbo ir išgyvena įvairių socialinių pašalpų sąskaita.

Pažintis su sveikatos šaltiniais

Plačiai apie sveikatos tausojimo problemas buvo kalbama habilituoto medicinos mokslų daktaro Artūro Andziulio pranešime. Apie naują Druskininkų gydyklų įrangą, gydomąsias mineralinio vandens ir purvo vonias, baseiną su vandens ir oro srovėmis pasakojo jų direktorius Virgaudas Taletavičius. O Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Valdas Trinkūnas, neseniai druskininkiečių išrinktas šio kurorto sveikatos įstaigų asociacijos vadovu, kolegas supažindino su “Vilniaus” sveikatos ir poilsio centro įgytais treniruokliais, diagnostikos ir reabilitacijos įranga, kuria greitai galės naudotis visi šio komplekso svečiai.