Apie tai, kur dėti pinigus, kad grąža džiugintų, ir kokių investicijų vengti, kalbėjo „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
– Apžvelkime investavimo grąžos tendencijas. Ką rodo pastarojo dešimtmečio duomenys apie ilgalaikį investavimą?
– Pastarasis dešimtmetis buvo nemenkas spyris tiems, kurie neįdarbino savo pinigų, nes turėjome didžiulį infliacijos šuolį – kainų lygis yra 54 proc. vidutiniškai didesnis Lietuvoje, nei kad prieš 10 metų. Tų prekių, kurias perkame dažnai – pavyzdžiui, maisto – yra 80 proc. didesnis kainų lygis. Restoranų, kavinių – didesnis 130 proc. Tie asmenys, kurie pinigų neįdarbino, matė, kad jų santaupų perkamoji galia žymiai sumažėjo.
– Kitaip tariant, atpigo pinigai.
– Taip. Jeigu prieš 10 metų turėjai 1 tūkst. eurų, realiai to 1 tūkst. Eur perkamoji galia šiandien siekia 650 Eur. Tokia perkamoji galia, nes kainos pakilo, atitinkamai pinigų perkamoji galia sumažėjo. Čia galioja tiems, kurie neįdarbino pinigų.
– Dabar apie tuos laiminguosius, kurie visgi kažkur investavo. Kur labiausiai atsipirko ir kur buvo didžiausios grąžos?
– Kontrastas yra milžiniškas. Ko gero, tas dešimtmetis buvo didžiausią turtinę nelygybę atnešęs dešimtmetis, kokį esame turėję per visą laiką. Jeigu būtume investavę į pasaulio akcijų indeksą – tokią populiariausią investicinę prekę – grąža siekia 154 procentus. Infliacija – 54 proc., o grąža – 154. Jeigu asmenys būtų investavę 1 tūkst. Eur, jų perkamoji galia siektų 1,6 tūkst. Eur, o bendrai – beveik 3 tūkst. Eur. Taip pat, jeigu asmenys buvo investavę į būstą Lietuvoje, sugeneravo netgi šiek tiek didesnę grąžą.
– Paminėjote, kad būstas buvo sėkminga investicija. Dažnai sako, kad finansinis neraštingumas dažnai lemia tai, kad lietuviai perka butus, nuomoja ir pan. Šiuo atveju tai pasiteisino. Ar čia tik mūsų šalies kontekste, ar visur?
– Investicija neatsiejama nuo rizikos ir pagrindinis investavimo kredo yra nedėti visų kiaušinių į vieną pintinę – visko nutinka, tada pintinė nukris ir gali sudužti visi kiaušiniai. Jeigu taip galime pavadinti, neraštingumas yra sudėti visas savo santaupas į vieną turto klasę – nekilnojamąjį turtą. Tačiau, kaip turto klasė, nekilnojamas turtas buvo, yra ir bus. Nereikia per daug investuoti į nekilnojamąjį turtą. Lietuviai šiek tiek per daug kiaušinių sudėdavo į nekilnojamąjį turtą.
– Auksas, kriptovaliutos, meno kūriniai – kaip čia viskas?
– Taip, ypač infliacijos spyris ir taip pat vis didesnis spektras investavimo galimybių vis labiau skatina lietuvius investuoti. Mes vis dar esame prie konservatyvesnių, lyginant su Europos Sąjungos vidurkiu, bet pastarąjį penkmetį padarėme didžiulį šuolį.
– Investicija į auksą greičiausiai nėra greičiausiai nėra didžiulis pažangumas. Tai – gana tradicinis būdas.
– Tradicinis. Auksas gal nėra toks labiau spekuliacinis – reiškiasi, parduosi brangiau, nei nusipirkai, nebent tai yra kažkoks investavimas, dovanų padovanojimas. Yra kitų atsiradusių investavimo galimybių – labai populiarėja obligacijos, tarpusavio skolinimo platformos, tai ypač padeda vystyti nekilnojamojo turto objektus. Taip pat yra kriptovaliutos – lietuviai yra vieni iš labiausiai ten investuojančių. Gal truputį per daug, mes arba visai neinvestuojame, arba nutrūktgalviškai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Prieš 10 metų investavę į nekilnojamąjį turtą, akcijas, būtume beveik tris kartus didesnį prieaugį turėję. Kaip jeigu būtume investavę tūkstantį į kripto?
– Turėtumėte 400 tūkst., bet čia nereiškia, kad artimiausią dešimtmetį bus tokios grąžos. Tikrai ne. Reikia žiūrėti į ilgesnį laikotarpį, ir – ar tai būtų bitkoinas, ar auksas, ar kažkokios egzotinės investicijos – jos yra egzotinės dėl to, kad gali gauti egzotinę grąžą. Tai yra labai didelę, bet ir labai mažą. Jeigu investuojame, reikia investuoti nedidelę dalį – iki 10 proc. Tai neturi būti bazė, pagrindas. Pagrindą turi sudaryti investicijos į obligacijas, akcijas, nekilnojamąjį turtą. Tie trys turi būti pagrindas.
– Tos turbulencijos, kurios purtė pastaraisiais metais, visas geopolitinis nesaugumas ir karai – kaip tai gali atsiliepti ateities infliacijai ir investicijoms?
– Yra du keliai – gali būti blogiau. Blogesnio scenarijaus atveju galime turėti netgi turto klasių nuvertėjimą. Tačiau, kaip parodė 2008 metų krizė – centriniai bankai yra linkę gelbėti ekonomiką, pripučia pinigų, kai jų kiekis auga, neišvengiamai turto vertės ilgainiui kyla. Trumpalaikės turbulencijos gali būti, reiškia išlaikyti šaltus nervus.
Naujausi komentarai