„Šios lengvatos minusas yra tai, kad gal truputį užbėgama už akių, nes PVM lengvata iš esmės gerintų įmonių padėtį tik tuomet, kai grįžtų jų pajamos. Jei nėra apyvartos, įmonė negali dirbti, kokia nauda iš tos PVM lengvatos?“ – Eltai sakė T. Povilauskas.

T. Povilausko teigimu, pirmiausia vertėtų peržiūrėti jau taikomas pagalbos verslams priemones.

„Manau, kad iš pradžių reikėtų iki galo susitvarkyti su visomis paramos priemonėmis, kurios šiuo metu taikomos, ir analitiškai jas įvertinti. Tarkime, kokios problemos kyla dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pirmo pagalbos paketo pasiekiamumo, ar kiek įmonių yra susidūrusios su problema, kad dar nėra gavusios subsidijų“, – Eltai sakė jis.

„Žinome, kad atsiranda ir naujų siūlymų antrajam pagalbos paketui, įmonėms, kurios nukentėjo daugiau nei 60 proc., pavyzdžiui, siūlymas padidinti paramos limitą vienai įmonei. Būtent tokiais administraciniais pokyčiais reaguojant į paramą reikia spręsti situaciją dabar, tomis priemonėmis, kurios yra aktualiausios verslui, kuris negali dirbti. Galima sugrįžti prie pastoviųjų kaštų padengimo, iš kurių aktualiausios nuomos sąnaudos“, – pridūrė ekonomistas.

Kalbėdamas apie teigiamas PVM lengvatos puses, T. Povilauskas pažymėjo, kad šios priemonės efektyvumas išryškėtų vasarą.

„Žinoma, suprantu ir verslą: tai yra labai gera skatinamoji priemonė. Didžiausia PVM lengvatos teikiama nauda verslui bus vasarą, jei ji bus panaši kaip pernai. Ir suprantamas verslo noras, kad ši lengvata būtų įteisinta iki liepos 1 dienos, kad jie galėtų jau vasarą ja pasinaudoti.

Kitas šios lengvatos pliusas – ji labai lengvai administruojama, nes, sumažinus PVM tarifą, iš esmės visas skirtumas atitenka tiesiai įmonėms“, – tikino jis.

Vertindamas ketinimą PVM lengvatą maitinimo įstaigoms taikyti ribotą laiką, daugiausia pusantrų metų, ekonomistas akcentavo, kad tai ateityje gali tapti problema.

„Šią lengvatą vėliau bus labai sunku panaikinti, atsiras daugybė priežasčių, kodėl ją reikia pratęsti. 90 mln. eurų, kuriuos praras biudžetas dėl mažesnio PVM tarifo, nėra maži pinigai, ypač kai kalbama apie šiek tiek vėlesnį laikotarpį, o ne apie dabartinių problemų sprendimą“, – sakė jis.

T. Povilausko teigimu, naujos lengvatos įvedimas taip pat prasilenkia su valdančiųjų planais peržiūrėti mokesčių lengvatas.

„Ši PVM lengvata taip pat skatina imtis naujų lengvatų. Tuo tarpu tiek premjerė, tiek Finansų ministerija kalba, jog suburta Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupė yra skirta iki spalio mėnesio apžvelgti bendrą susidariusį vaizdą, kurių lengvatų reikia, o kurių – ne. Tokiu atveju išeina, kad yra užbėgama įvykiams už akių ir atsiranda nauja lengvata nepasižiūrėjus į bendrą vaizdą“, – teigė jis.

Dėl šios priežasties, T. Povilausko manymu, siūlom PVM lengvatą maitinimo įstaigoms turėtų įvertinti paskirtoji Mokesčių lengvatų darbo grupė.

„Tad manau, kad sprendimą dėl PVM lengvatos maitinimo sektoriui būtų geriau palikti darbo grupei ir tada PVM lengvatą galbūt taikyti jau nuo kitų metų pradžios, kai ši grupė nuspręs, ar jos reikia. Reikia suprasti, kad, įvedus lengvatą pusantrų metų, šalies biudžetas mažės, o kompensuojamas jis bus skolintais pinigais“, – akcentavo ekonomistas.

ELTA primena, kad valdantieji pranešė ketiną Seimui siūlyti maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM). Šiuo metu maitinimo paslaugos apmokestinamos standartiniu 21 proc. PVM tarifu.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį teigė, kad šią lengvatą planuojama taikyti daugiausia pusantrų metų.