- Ūla Klimaševska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Citadele“ banko vyriausiojo ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, Ukrainos atakos prieš Rusijos naftos infrastruktūrą turi įtakos naftos kainos pasaulinėje rinkoje kilimui, tačiau tai nėra esminė priežastis. Pasak ekonomisto, didžiausią įtaką tam daro rinkų pasiruošimas galimam JAV ir Europos centrinių bankų palūkanų mažinimui šią vasarą.
„Manau, kad Ukrainos atakos prieš Rusijos naftos gamyklas ir saugyklas, aišku, paveikia naftos kainą, bet tai nėra vienintelė priežastis. Skaičiuojant nuo metų pradžios, naftos kaina rinkose pakilo 19 procentų, tai beveik penktadaliu. Ir tam yra kelios priežastys“, – Eltai komentuoja ekonomistas A. Izgorodinas.
Svarbi priežastis naftos kainų kilimui – rinkų pasiruošimas Vakarų ekonomikos atsigavimui
Ekonomisto teigimu, svarbi priežastis, veikianti naftos kainas, yra rinkų pasiruošimas cikliškam Vakarų ekonomikos atsigavimui, dėl kurio egzistuoja nemaža palūkanų mažinimo tikimybė.
„Šiandien ryte (ketvirtadienį – ELTA) rinka matė 57 procentų tikimybę, kad JAV centrinis bankas mažins palūkanas nuo birželio, ir 75 procentų tikimybę, kad Europos Centrinis Bankas mažins palūkanas nuo birželio mėnesio“, – sako A. Izgorodinas.
„Palūkanų mažinimas visada yra gera naujiena žaliavų kainoms, nes tai reiškia spartesnį ekonomikos augimą ir didesnį žaliavų poreikį“, – akcentuoja jis.
Geopolitinės įtampos, pasak A. Izgorodino, taip pat turi įtakos pasaulinei naftos kainai. Kaip pagrindines jis akcentuoja besitęsiantį konfliktą tarp Izraelio ir „Hamas“, taip pat Ukrainos atakas prieš Rusijos naftos infrastruktūrą, paveikiančias 14 procentų Rusijos naftos pasiūlos apimčių.
„Rodikliai rodo vis daugiau požymių, kad įsibėgėja Kinijos ekonomikos atsigavimas. Šių metų pradžioje Kinijos ekonomika buvo labai sunki, Kinijos rinkos krito po 12–13 procentų per sausio mėnesį, bet dabar Kinijos verslo apklausos ir kiti rodikliai rodo, kad Kinijos ekonomika įsibėgėja. O Kinijos ekonomikos įsibėgėjimas reiškia didesnę žaliavų paklausą“, – kaip paskutinę priežastį naftos kainų kilimui išskiria ekonomistas.
Rusijos galimybės daryti įtaką pasaulinei ekonomikai – ribotos
A. Izgorodino vertinimu, Rusijos dalyvavimas OPEC (tarptautinė organizacija, jungianti naftą eksportuojančias valstybes) susitarime dėl naftos gavybos leidžia Maskvai daryti įtaką pasaulinėms rinkoms, tačiau ji nedidelė.
„Pačią įtaką Rusija gali daryti labai minimalią ir, sakyčiau, tokių galimybių iš esmės nėra. Rusija dalyvauja OPEC+ kartelyje ir tos šalys kartu priima sprendimus dėl naftos gavybos didinimo ir mažinimo. Dabar OPEC+ yra nusiteikęs riboti naftos gavybą, nes iki šiol pasaulio ekonomikos tikslas buvo labai silpnas ir tai kėlė tiesioginę grėsmę naftos kainoms, ką ir matėme rinkose praeitų metų pabaigoje“, – pabrėžia ekonomistas.
„Vienas iš aspektų, kuris dabar kompensuoja nemaža dalimi Rusijos naftos praradimus, yra tai, kad JAV naftos gavyba dabar siekia istorinį maksimumą. Kažkoks poveikis bus, bet nemanau, kad jis labai didelis“, – priduria A. Izgorodinas.
Svarbūs JAV ekonominiai rodikliai
Pasak ekonomisto, jeigu Europos ir JAV centriniai bankai birželį sumažintų palūkanų normą, tai turėtų pakelti tiek naftos, tiek žaliavų kainas.
„Jei išsipildys pagrindinis rinkos scenarijus, naftos kaina turi galimybių dar pakilti, bet yra didelė rizika, kad tas scenarijus neišsipildys, nes dabar rinka mato tik 57 procentų tikimybę, kad JAV centrinis bankas mažins palūkanas ir viskas priklausys nuo to, koks bus JAV darbo rinkos rezultatas“, – aiškina A. Izgorodinas.
Pasak jo, didele dalimi priklausys nuo dviejų JAV statistikos rodiklių – šį penktadienį skelbiamo JAV darbo rinkos rodiklio, vadinamojo NFP, ir kitą savaitę skelbiamo JAV infliacijos lygio.
„Rinkos jau yra įskaičiavusios geopolitikos riziką į dabartinę naftos kainą, rinkos yra taip pat įskaičiavusios Kinijos ekonomikos atsigavimą ir, svarbiausia, palūkanų mažėjimą Vakaruose. Vienintelis aspektas, kuris artimiausiu metu gali pasikeisti, yra tas rinkų optimistinis naratyvas, kad abu centriniai bankai, ir JAV, ir Europos, palūkanas mažins birželį. Labai gali būti, kad JAV centrinis bankas palūkanų birželį nemažins, tai tokiu atveju tai bus siurprizas rinkoms ir tikrai paveiktų žemyn žaliavų kainas, nes palūkanų laikymas ilgą laiką aukštumose automatiškai reiškia, kad centriniai bankai ribos pinigų politiką, ribos ekonomiką ir dėl to mažės žaliavų poreikis“, – apibendrina A. Izgorodinas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose6
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos7
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...