- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė akcentuoja, kad reikėtų atidžiau elgtis su viešaisiais finansais, nes ekonomikai skatinimo jau nereikia.
„Ką mes matome iš valstybės programų, kurias pristatė Europos Komisijai tiek Lietuva, tiek kaimynės, – kad Lietuva nusiteikusi dar pakankamai dosniai skatinti ekonomiką, pakankamai nemažai lieti energijos į ūkį, palyginti su kaimynėmis, nepaisant to, kad mūsų šalis krito mažiau. Man atrodo, kad tokiomis aplinkybėmis turėtume šiek tiek atidžiau elgtis su savo viešaisiais finansais ir to skatinimo jau tiek nereikia, kiek yra priplanuota“, – apžvelgdama šalies ekonomikos situaciją, antradienį sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Kaip matome pagal valdžios sektoriaus skolos lygį, išsišauname labai stipriai į priekį ir lenkiame Latviją, kuri stovėjo netgi šiek tiek prastesnėse startinėse pozicijose“, – sakė ekonomistė.
Indrė Genytė-Pikčienė. G. Savickio / ELTOS nuotr.
Jos teigimu, šiuo metu reikėtų labiau orientuotis į ekonomikos transformaciją ir efektyvumą.
„Šiek tiek per daug įsijautėme į ekonomikos gaivinimą, nors, kaip matome, gaivinimo praktiškai nereikia. Reikėtų dabar labiau orientuotis į transformaciją, į efektyvumą ir stiprinti turimus ekonomikos raumenis tolesnei konkurencingai plėtrai“, – teigė ekonomistė.
Šių metų Stabilumo programoje numatyta, kad valdžios sektoriaus skola metų pabaigoje gali siekti 52,1 proc. Pagrindinė skolos didėjimo priežastis pastaraisiais metais susijusi su skolinimusi pagalbos priemonėms, susijusioms su pandemija.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Rožinis mokestis“: ar galima pagerinti situaciją Lietuvoje?
„Rožinis mokestis“ – taip pavadintas reiškinys, kai būtent moterims ar mergaitėms skirti daiktai ar paslaugos kainuoja daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paradoksu vadina situaciją, kai moterys Lietuvoje uždirba ma...
-
S. Krėpšta įvardijo, kiek Lietuvai kainuotų valstybinio komercinio banko įkūrimas6
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad jeigu institucijos norėtų įkurti valstybinį komercinį banką, tai kainuotų iki 1,5 mlrd. eurų. Jis pabrėžia, kad tokios sumos turėtų būti skiriamos iš biudžeto, kas tur...
-
Ar šiemet dar brangs būsto nuoma?2
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad dėl sparčiai atnaujinamų universitetų bendrabučių, studentai beveik nebedaro įtakos būsto nuomos kainoms. Esą Vilniuje nedidelį kainos šoktelėjimą šiemet sukels atvykstantys vokiečių k...
-
Premjerė Vokietijoje susitiks su O. Scholzu, dalyvaus ekonomikos forume15
Premjerė Ingrida Šimonytė sekmadienį lankosi Vokietijoje, kur dalyvaus viešoje Rytų Vokietijos ekonomikos forumo diskusijoje su šios šalies kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu). ...
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų4
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų1
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus9
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...