Klaipėdoje vieno daugiabučio gyventojai nusprendė energiją gaminti patys. Pasinaudoję Europos Sąjungos parama, ant namo stogo įsirengė saulės elektrinę.
„Dabar turime 60 kilovatų gamybos galimybę ir jau trečią mėnesį naudojamės pagaminta saulės energija“, – pasakojo daugiabučio bendrijos pirmininkas Algimantas Bružas.
Pokyčiai jau juntami. Gyventojams sumažėjo išlaidos už karštą vandenį, šildymą ir elektrą.
„Tai yra tiesioginė nauda. Nors visos elektros dar neišnaudojame, ją grąžiname į elektros tinklus“, – aiškino A. Bružas.
Tačiau tokių daugiabučių Lietuvoje vis dar – vienetai.
„Tai pirmieji ir labai svarbūs atvejai. Prieš trejus metus Lietuvoje nebuvo nė vienos energetikos bendrijos“, – pridūrė Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.
„Matyt, didžiausia kliūtis – žmonėms susitarti dėl savo dalies įdėjimo ir naudojimosi tvarkos“, – svarstė A. Bružas.
Saulės elektrinė ant daugiabučio stogo – vienas iš pavyzdžių, kur nukeliavo europiniai pinigai. Lietuva penkerius metus naudojo Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondo milijardus.
„Lietuvos ekonomiką pasiekė tikrai nemažos lėšos – daugiau kaip 3 mlrd. eurų. Tai tikrai didelė paskata ekonomikai“, – teigė laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Pinigai skirti ne tik energetikai, bet ir mokslui, inovacijoms bei švietimui. Už juos Lietuva įsipareigojo įgyvendinti ir reformas.
„Tos reformos taip pat turi duoti postūmį. Viena įsimintiniausių – mokestiniai pakeitimai. Tai buvo tikrai sudėtinga reforma“, – kalbėjo K. Vaitiekūnas.
Tačiau dabar Briuselio pinigų etapas eina į pabaigą. Lietuvą pasiekė dar 150 mln. eurų, o rudenį bus prašoma paskutinės išmokos.
„Pinigų įliejimas yra geras dalykas, tačiau kritikuotina tai, kad nematome ryškių sėkmės istorijų – kur tie pinigai nukeliavo ir kas už juos buvo sukurta. Jeigu po nesėkmės eina kitas bandymas, vadinasi, viskas yra sėkminga“, – svarstė „Orion Securities“ investavimo vadovas Marius Dubnikovas.
Bent energetikos sektorius jau skaičiuoja rezultatus.
„Kai pradėjome finansuoti privačių elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimą, Lietuvoje buvo 11 tūkst. elektromobilių, o šiuo metu jų turime 56 tūkstančius“, – pažymėjo A. Bagočiutė.
Bėda tik ta, kad vieni europinę paramą gavo, o kiti prie jos taip ir nepriėjo.
„Labai daug biurokratijos, perteklinės biurokratijos“, – tikino A. Bružas.
Ne visi darbai buvo įgyvendinti. Likus nedaug laiko iki fondo pabaigos, Vyriausybė nusprendė pakoreguoti planus ir perskirstyti milijonus.
„Kai kurios priemonės nesulaukė paraiškų arba pačios priemonės buvo sukonstruotos pernelyg sudėtingai“, – aiškino K. Vaitiekūnas.
Tačiau buvusi finansų ministrė svarsto, ar pinigai iš tiesų investuoti ten, kur jų labiausiai reikėjo. Mažiau lėšų liko netaršiam transportui, moksliniams tyrimams ir pastatų renovacijai.
„Renovacijos ambicijos įrašytos ir į Vyriausybės programą, tačiau lėšos net nebuvo išleistos. Tai kelia klausimų dėl Vyriausybės prioritetų“, – tvirtino Seimo narė Gintarė Skaistė.
„Manau, kad tai skiriasi nuo deklaracijų. Valstybė deklaruoja žaliąją ir atsinaujinančią energetiką, tačiau žingsniai rodo ką kita“, – sakė A. Bružas.
Neaišku ir tai, kas laukia toliau. Derybos dėl ateinančios finansinės perspektyvos jau prasidėjo, tačiau kol kas neaišku, ar Lietuva iš Briuselio gaus tiek pat lėšų, kiek iki šiol.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Yra vokai ir yra konkursai, tačiau bet kuriuo atveju Lietuva gaus daugiau pinigų, nei įmoka į Europos Sąjungos biudžetą“, – pabrėžė K. Vaitiekūnas.
„Tai bus didžiulis krūvis ir, manau, sunkesnis negu anksčiau. Lietuva ekonomiškai stiprėja, todėl finansavimas gali būti mažinamas“, – perspėjo M. Dubnikovas.
Iš specialaus fondo Lietuvai buvo numatyta beveik 4 mlrd. eurų – subsidijoms ir paskoloms.
Naujausi komentarai