Darbuotojams mokyti ir kitiems žmogiškųjų išteklių plėtros projektams ES struktūrinių fondų paramos siekiančios įmonės, ko gero, liks it musę kandusios - paramos koordinatoriai prioritetą teikti nusprendė asocijuotoms organizacijoms.

Geras projektas nebūtinas

Jeigu reikėtų rinktis, kuriam projektui skirtumėte paramą: žemos kvalifikacijos darbuotojus turinčiai įmonei, kuri siekia profesinių mokymų, ar asociacijai, pageidaujančiai pasimokyti kosminių laivų sandaros?

Logiška būtų prioritetą skirti smulkiajam verslininkui, tačiau projektus "Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse" vertinantys ekspertai įsprausti į rėmus, kurie juos verčia apsispręsti priešingai.

Ekspertai perspėja: žmogiškųjų išteklių projektus rengti suskubusios smulkios įmonės netrukus gali skaudžiai nusivilti - kad ir koks reikšmingas, kūrybiškas ir originalus jų projektas būtų, galimybė laimėti paramą išliks labai menka, jei bendrovė nepriklauso tam tikrai asociacijai.

Konsultacinės bendrovės "US group" direktorius Ugnius Savickas tikina, kad struktūrinių fondų parama šįmet bus prieinama tik nedidelei saujai išrinktųjų - asocijuotoms organizacijoms.

"Gaila žiūrėti į įmones, besistengiančias parengti nepriekaištingus projektus. Jos nusivils, nes paramą šįmet pasidalys stambios organizacijos", - paramos skirstymo užkulisius atskleidė U.Savickas.

Paraiškų vertinimo kriterijai, pasak jo, sudaro ypač palankias sąlygas didžiąją dalį paramos atiduoti asociacijoms. Paraiškas vertinantys ekspertai neturi jokio įrankio įvertinti, kiek reikalingas projektas. Aukščiausi balai skiriami tiems projektams, kuriuos teikia tam tikros vadinamosios šakinės asociacijos.

Abejoja mokymų nauda

ES iniciatyva stiprinti tam tikrą sektorių, o ne konkrečias įmones, anot U.Savicko, Lietuvoje buvo pernelyg užaštrinta - formalumas, toks kaip priklausymas tam tikrai asociacijai, tapo svarbesnis už patį projektą.

Administruoti, vertinti ir prižiūrėti asociacijų projektus, anot jo, ypač sunku, nes mokymai turi vykti vienu metu visoms įmonėms, o rasti tinkamiausią laiką visiems asociacijos nariams nelengva.

"Jei nors viena įmonė negali dalyvauti mokymuose, jie atidedami, dėl to projektų vykdymo laikotarpis užsitęsia", - teigė U.Savickas. Be to, per tokius mokymus įmonės nelinkusios įsileisti konsultantų pernelyg giliai į įmonę, nes baiminasi, kad nutekės informacija. Ne visos įmonės nori mokytis su konkurentais ir dėl kitų priežasčių - per bendras diskusijas darbuotojai gali pernelyg atsiverti, atskleisti įmonės paslaptis.

"Tokie projektai dažnai būna komplikuoti, tačiau jiems kažkodėl teikiami prioritetai", - kalbėjo U.Savickas.

Pasak Europos socialinio fondo agentūros direktorės pavaduotojos Renatos Sartauskaitės, praėjusį paramos laikotarpį asocijuotoms organizacijoms atiteko nedidelė dalis fondo lėšų - iš 245 projektų asociacijoms priklausė 28.
"Pusė asociacijų projektų dar neįgyvendinti, nes jų struktūra sunkiau administruojama", - teigė R.Sartauskaitė.

Skatina sektoriaus progresą

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ES struktūrinės paramos departamento direktorė Nijolė Mackevičienė teigė, kad visi struktūrinių fondų finansuojami projektai turi atitikti bendruosius projektų atrankos kriterijus, o projektai, kurie atrenkami konkurso būdu, turi atitikti ir specialiuosius prioritetinius projektų atrankos kriterijus.

Bendrieji ir specialieji prioritetiniai projektų atrankos kriterijai nustatyti vadovaujantis Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija, kurią Europos Komisija patvirtino praėjusių metų balandį.

Priemonės "Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse" projektų atrankos kriterijai nustatyti vadovaujantis Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa. Bendruosius ir specialiuosius prioritetinius projektų atrankos kriterijus patvirtino Stebėsenos komitetas, kurį sudarė įvairių valstybės institucijų ir socialinių partnerių atstovai.

"Asociacijų projektams teikiamas prioritetas vadovaujantis ta pačia Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa. Šio prioriteto tikslas - struktūrinių fondų investicijas padaryti kuo efektyvesnes, nes sektorių pagrindu įgyvendinamos mokymo programos, pramonės, verslo įmonių asociacijų iniciatyvos skatina žmogiškųjų išteklių plėtrą ir kokybinius pokyčius visame sektoriuje", - pabrėžė N.Mackevičienė. Be to, anot jos, mažesnės didesnių projektų administravimo sąnaudos.

Specialisto komentaras

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius

Naujajame programos "Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse" etape tikimės ne menkesnės paramos nei ankstesnį laikotarpį. Išsiaiškinę įmonių poreikius pateikėme tris projektus, kurių vertė siekia 14 mln. litų. Vienas projektas skirtas įmonių kvalifikacijai kelti toje srityje, kurioje jos specializuojasi. Pavyzdžiui, jeigu įmonė dirba su Ispanijos rinka, jos darbuotojams bus sudaryta galimybė pasimokyti ispanų kalbos. Kitas projektas skirtas inovatyvioms įmonėms, kurios orientuojasi į didesnę pridedamąją vertę - tokiems verslininkams lektorius kviesime iš užsienio. Trečiasis projektas suteiks galimybę aukščiausio lygio vadovams gilinti specialias žinias. Su kiekvienu jų dirbtų siauros specializacijos lektorius.

ES lėšos yra puiki galimybė pakelti įmonių kvalifikaciją, tačiau dėl per didelio biurokratinio aparato vykdydami projektus susiduriame su sunkumais. Reikalaujama per daug dokumentų, projektai pernelyg griežtai kontroliuojami. Su Lietuvos inovacijų centru apskaičiavome, kad vienas ES paramos litas juridiniam asmeniui kainuoja 20 centų. Vadinasi, 20 proc. paramos atiduodame tarpinėms grandims - valstybės institucijoms, įvairiems konsultantams. Tai aukščiausias rodiklis visoje ES.