Kelerius metus didėję atlyginimai jau nebeauga taip sparčiai, o realias gyventojų pajamas vis labiau apkarpo infliacija. Dauguma tautiečių nebetiki ateityje galėsiantys susitaupyti.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje neatskaičius mokesčių antrą 2008 m. ketvirtį sudarė 2236,9 litų ir, palyginti su 2007 m. ketvirčiu, padidėjo 22,5 proc. Vidutinis į rankas gaunamas darbo užmokestis siekė 1713,1 litų ir augo 25,2 proc. Tiesa, realusis darbo užmokestis, įvertinus infliacijos įtaką, per metus padidėjo tik 11,7 proc.

Analitikai prognozuoja, kad antrą šių metų pusmetį metinis vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius didės apie 15-17 proc., tačiau įvertinus infliaciją, kuri šiuo metu viršija 12 proc., realusis darbo užmokestis ūgtels tik 3-5 proc. Panaši situacija bus ir kitąmet, kai darbo užmokesčio augimo tempai bus apie 10 proc., tačiau dėl infliacijos realusis darbo užmokestis augs tik apie 2,5 proc. Atlyginimai sparčiau didinami tik valstybiniame sektoriuje, o nedarbas šiemet dar išaugs 1 procentiniu punktu, taip padidindamas bedarbių skaičių beveik 17 tūkst.

Pasak "Hansabanko" analitikės Linos Vrubliauskienės, šalyje vėl pradėjęs didėti nedarbas nemažės, o kitąmet jis sieks beveik 6 proc.- darbo neturės maždaug 95 tūkst. Lietuvos gyventojų.

"Nedarbas pirmiausia gresia mažiau kvalifikuotiems ir prasčiau apmokamiems darbuotojams. Tradiciškai jis pirmiausia palies pensininkus ir jaunimą: sumažės dirbančių pensininkų, padaugės nedirbančių ir darbo ieškančių 15-24 metų jaunuolių", - prognozavo L.Vrubliauskienė.

Neseniai "Hansabanko" užsakymu bendrovė "Spinter" atliko sociologinį tyrimą, per kurį 31,7 proc. Lietuvos gyventojų teigė, kad per pastaruosius 12 mėnesių jų atlyginimas išaugo, 53,9 proc. apklaustųjų sakė, kad jų pajamos išliko tokios pačios, o 8,9 proc. jų teigė, kad pajamos per metus sumažėjo.

Finansinę ateitį dauguma Lietuvos gyventojų vertina pesimistiškai. 55 proc. apklaustųjų teigė, kad per artimiausius trejus metus jų finansinė padėtis nesikeis - 35 proc. jų sakė neturintys ir ateityje neturėsiantys laisvų pinigų, o 19,6 proc. mano, kad atliekamų pinigų kiekis iš esmės nesikeis. 18,4 proc. šalies gyventojų prognozuoja, kad laisvų pinigų kiekis per artimiausius trejus metus sumažės, o 13,2 proc., įsitikinę, kad jų gali visai nelikti. Tik 7,2 proc. respondentų viliasi, kad ateityje atliekamų pinigų kiekis didės.