Progresinis pajamų apmokestinimas šiuo metu užtikrinamas taikant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), netaikant socialinio draudimo įmokų viršutinės pajamų ribos, nors šio draudimo išmokos yra ribojamos, taip pat apmokestinant gyventojų nekilnojamąjį turtą, teigiama Finansų ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.

Pasak ministerijos, gyventojų pajamas apmokestinant pagal konservatorių pasiūlymą, mokesčio pajamos sumažėtų apie 170 mln. eurų, o socialdemokratų pasiūlymų įgyvendinimas jas padidintų 105 mln. eurų, tačiau abiem atvejais reikia įvertinti ir netiesioginį poveikį, kuris būtų neigiamas.

Progresinį apmokestinimą siūloma taikyti ne tik darbo pajamoms, dėl ko atsirastų aukštos kvalifikacijos darbo jėgos nutekėjimo, realaus pajamų lygio slėpimo rizikos, o kapitalo prieaugio, palūkanų, dividendų pajamos dėl savo mobilumo galėtų būtų perkeltos į kitas valstybes.

Seimas pernai lapkritį po pateikimo pritarė konservatorių ir socialdemokratų siūlymams nuo 2019-ųjų įvesti progresinius mokesčius.

Konservatoriai Žygimantas Pavilionis, Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas siūlo metinių pajamų dalį iki 21,6 tūkst. eurų per metus apmokestinti 12 proc., o didesnę sumą – 19 proc. tarifu. Socialdemokratai Algirdas Sysas, Rasa Budbergytė bei Andrius Palionis, dabar priklausantis socialdemokartų darbo frakcijai, siūlo įvesti keturis GPM tarifus: iki 20 tūkst. eurų pajamų per metus - 15 proc. tarifą, 20–30 tūkst. eurų – 16 proc., 30–40 tūkst. eurų – 17 proc., o daugiau nei 40 tūkst. eurų – 20 procentų.

Socialdemokratų frakcija šių metų pradžioje pristatė atnaujintą progresinių mokesčių siūlymą: mėnesio pajamoms iki 1,5 tūkst. eurų būtų taikomas 14 proc., 1,5–2,5 tūkst. eurų – 19 proc., 2,5–3,5 tūkst. eurų – 24 proc., o nuo 3,5 tūkst. eurų – 29 proc. tarifas.

Tokie tarifai būtų taikomi ne vien darbo, bet ir turto, individualios veiklos pajamoms, todėl siūloma atsisakyti atskiro tarifo pajamoms iš individualios veiklos.