Lietuvos skrydžių bendrovės „flyLAL“ veiklą galima atnaujinti. Tuo įsitikinę įmonės akcininkai, kurie tikisi dar kartą sėsti prie derybų stalo su Susisiekimo ministerija.
Ketvirtadienį „flyLAL“ atstovai viešai pareiškė pozityviai vertinantys Susisiekimo ministerijos požiūrį, kad yra galimybių pratęsti „flyLAL“ veiklą. Šios savaitės LTV laidoje „Versijos“ apie Lietuvos aviacijoje susiklosčiusią padėtį diskutavę susisiekimo viceministras A.Štaras ir „flyLAL“ akcininkų atstovas G.Žiemelis išsakė nuomones ir pritarė minčiai, kad sustabdžius „flyLAL“ veiklą Lietuvos gyventojai ir šalies ekonomika stokoja patogaus susisiekimo su kitomis Europos ir pasaulio šalimis. Diskusijose buvo išsakyta mintis, kad Lietuvai reikia turėti nacionalinį vežėją ir „flyLAL“ veikla galėtų būti atnaujinta.
„Džiaugiamės, kad Susisiekimo ministerija plečia požiūrį dėl „flyLAL“. Iki šiol nebuvome sulaukę jokių klausimų iš ministerijos pusės. Tačiau šiandieninė Lietuvos atskirtis ir gana ilgai užtrukę bandymai rasti naujų oro linijų, kurios skraidytų į Lietuvą, labai skaudžiai atsiliepė šalies gyventojams, ekonomikai, investicinei aplinkai. Mes esame pateikę tris pasiūlymus ministerijai, kaip spręsti šalies oro susisiekimo klausimus valstybei naudingu būdu. Manome, kad už Lietuvos susisiekimo strategiją atsakinga institucija turėtų priimti šalies gyventojams ir ekonomikai naudingą sprendimą“, – pranešime spaudai cituojamas „flyLAL“ akcininkams atstovaujantis Gediminas Žiemelis.
Pasak jo, , „flyLAL“ nutraukus veiklą daugiau nei trečdaliu sumažėjo Vilniaus oro uosto keleivių srautai. Be to, Vilnius kaip Europos kultūros sostinė tapo nepasiekiamas Europos keliautojams.
„Šiandien jau ir iš ministerijos pusės yra pripažįstama, kad be nacionalinio vežėjo Lietuvai sunku būtų tikėtis patogių ir pigių skrydžių bei geografinės padėties išnaudojimo Lietuvos ekonominiais tikslais. Tačiau naujo vežėjo sukūrimas valstybei kainuos ne mažiau nei kelis šimtus milijonų litų. Vargu ar privatūs investuotojai, be valstybės paramos, svarstys jo kūrimą. „flyLAL“ bazėje, be jos akcininkų sutikimo, naujas vežėjas negali būti kuriamas“, – teigė G.Žiemelis.
Anot jo, šiuo metu jau viešai atsakingų institucijų pripažįstama, kad pritraukti naujų vežėjų iš užsienio yra itin sudėtinga, ir net sutinkantys skristi į Vilnių oro vežėjai gali pasiūlyti tik 3–4 reisus į Europos miestus, o iš ten vis tiek teks skristi jungiamaisiais reisais.
„Be „flyLAL“ turimos bazės – licenzijos, sutarčių su kitais vežėjais, verslo infrastruktūros, tarptautinius reikalavimus atitinkančių audituojamų leidimų, nusileidimo laikų brangiuose oro uostuose – gana nereali yra idėja pritraukti kaip investuotoją Kinijos oro linijas. Nuo tokių vežėjų savo rinkas saugo daugelis Europos valstybių, todėl Lietuvos aviacijos kompanijos dalyvavimas būtų būtinas. Tikimės, kad ministerija artimiausiu metu įvertins visus ekonominius aspektus, įtakojamus „flyLAL“ veiklos sustabdymo“, – sakė G.Žiemelis.
Akcininkų atstovo teigimu, ekonominės naudos Lietuvai paieškomis grįstas sprendimas dėl „flyLAL“ veiklos atnaujinimo yra visiškai įmanomas. „flyLAL“ sukuriamas 1 mlrd. litų Lietuvos bendrojo vidaus produkto per metus gali būti ir neprarastas, jei Susisiekimo ministerija imsis konkrečių žingsnių realiai sprendžiant šalies oro susisiekimo klausimą.
Naujausi komentarai