Pasak jos, didžiąją dalį, beveik 94 proc., šių pranešimų sudarė iš finansų, elektroninių pinigų įstaigų ir kitų mokėjimo įstaigų gauti pranešimai.

FNTT duomenimis, lyginant su praėjusių metų devynių mėnesių rodikliais, šiemet virtualiųjų valiutų operatoriai pateikė net 70 kartų daugiau pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius. FNTT naudojamai sistemai automatiškai įvertinus pranešimų rizikingumą, dėl pusės jų FNTT pareigūnai atliko papildomą analizę.

„Šiuo metu Lietuvoje veikia 788 virtualiųjų valiutų operatoriai, spartus jų skaičiaus augimas Lietuvoje lėmė ir žymų teikiamų pranešimų apie įtartinas operacijas skaičiaus didėjimą. FNTT pareigūnai atidžiai vertina šio sektoriaus bendrovių teikiamą informaciją, net pusė pateiktų pranešimų buvo papildomai analizuojami“, – teigia FNTT direktorius Rolandas Kiškis.

Jis žada, kad tarnybos dėmesys šiai sričiai didės.

Per šių metų devynis mėnesius beveik 1,8 karto daugėjo ir pranešimų, gautų iš komercinių bankų ar jų filialų. Beveik 2,3 karto daugiau pranešimų teikė ir kiti įstatyme nustatyti įpareigotieji subjektai – specializuoti bankai, prekeiviai automobiliais, unijos, notarai. Šiek tiek daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį pranešimų gauta iš užsienio finansinės žvalgybos padalinių.

FNTT taip pat informavo, kad per minimą laikotarpį 2,3 karto išaugo pranešimų apie sustabdytas lėšas sąskaitose. Šiemet sustabdytų lėšų suma pasiekė daugiau nei 131 mln. eurų – tai keturis kartus daugiau, nei pernai per tą patį laikotarpį.

Įstatymai numato, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatę, kad jų klientas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, nepaisydami piniginės operacijos ar sandorio sumos, privalo tą operaciją ar sandorį sustabdyti.

Išimtys taikomos tik atvejams, kai dėl piniginės operacijos ar sandorio pobūdžio, jų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių to padaryti objektyviai neįmanoma. FNTT įstaigos privalo pranešti apie įtartiną operaciją per tris valandas nuo piniginės operacijos sustabdymo.