- Augustas Stankevičius, Saulius Jakučionis / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako buriantis šalių koaliciją Ukrainos grūdams saugiai išplukdyti iš Odesos uosto, kurį blokuoja Rusijos pajėgos.
Odesa yra didžiausias Ukrainos uostas, ypač svarbus grūdų eksportui. Jo blokada kelia pavojų pasauliniam maisto tiekimui.
„Pirmiausia ieškome diplomatinio palaikymo, dėsime pastangas, kad formuotųsi tam tikra grupė valstybių, kuri galėtų Odesą atblokuoti pagal ukrainiečių matymą“, – BNS antradienį sakė Jungtinėje Karalystėje viešėjęs Lietuvos diplomatijos vadovas.
G. Landsbergis Odesos uosto blokados klausimą aptarė su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretore Liz Truss (Liz Tras). Ji iš esmės palaiko tokią Lietuvos iniciatyvą.
„Turime spręsti šią pasaulinę apsirūpinimo maistu problemą ir Jungtinė Karalystė ieško skubaus sprendimo, kaip išgabenti grūdus iš Ukrainos“, – kalbėjo britų ministrė.
G. Landsbergio teigimu, Britanija turi karinės infrastruktūros, kurią galėtų siųsti į Juodąją jūrą lydėti laivų su grūdais, tačiau šalių atstovai kol kas sutarė apie konkrečius pajėgumus nekalbėti.
Siekis yra pranešti Šiaurės Afrikos, Artimųjų rytų, Sahelio regiono valstybėms, kad jų gerovė ir galėjimas įsigyti maisto priklauso nuo Rusijos blokados ir jos panaikinimo.
Lietuvos ministro teigimu, jo buriama šalių koalicija nebūtų koordinuojama NATO lygiu, bet „tai nereiškia, kad negalėtų atskiros NATO valstybės dalyvauti šitoje operacijoje“.
„Svarbu, kad apie idėją tiksliai žinotų ne tik NATO, Europos Sąjungos valstybės, bet ir tos valstybės, kurioms grūdų šiandien reikia. Siekis yra pranešti Šiaurės Afrikos, Artimųjų rytų, Sahelio regiono valstybėms, kad jų gerovė ir galėjimas įsigyti maisto priklauso nuo Rusijos blokados ir jos panaikinimo“, – aiškino G. Landsbergis.
Turkijos vaidmuo
Šalies diplomatijos vadovas atmeta nuogąstavimus, jog NATO šalių dalyvavimas koalicijoje galėtų būti traktuojamas kaip Aljanso įsitraukimas į karą.
„Tai nebūtų eskalacija, įsitraukimas į karą. Šiuo atveju tai – užtikrinimas maisto tiekimo, ta koalicija būtų ne už karo baigtį atsakinga, bet už tai, kad Ukraina turėtų galimybę pamaitinti pasaulį“, – sakė politikas.
Susitarimas be Turkijos neįvyktų. Reikia nepamiršti, kad Turkija pati yra grūdų importuotoja, tarp jų – ir ukrainietiškų.
Vis dėlto šalims, nusprendusioms į Juodąją jūrą pasiųsti grūdus galinčių lydėti pajėgumų, greičiausiai kiltų logistinių iššūkių. Turkija nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kariniams laivams neleidžia plaukti Bosforo sąsiauriu.
„Susitarimas be Turkijos neįvyktų, Turkija turi būti šios koalicijos dalyve, – teigė ministras. – Reikia nepamiršti, kad Turkija pati yra grūdų importuotoja, tarp jų – ir ukrainietiškų.“
Anot G. Landsbergio, šį klausimą prieš kelias savaites jis telefonu aptarė su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu): „Jis pripažino, kad tai yra labai svarbus klausimas ir reikia ieškoti būdų jį konkretizuoti.“
Uosto prieigų išminavimas
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat teigė, jog „būtų idealu, tik mažai realistiška“, jei grūdų išplukdymo klausimą imtųsi spręsti ir Jungtinės Tautos. Anot jo, tam reikia Saugumo Tarybos leidimo, o jame veto teisę turi Rusija.
Pasak jo, su šalimis kalbama ir apie Odesos uostų prieigų išminavimą, todėl „reikalinga koalicija su stipriomis jūrinėmis valstybėmis“.
„Plačiau šio klausimo sutarėme nekomentuoti, kol nėra aiškių sprendimų“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Odesos uosto blokada pastaruoju metu tapo ypač opiu klausimu, nes dėl to gali sutrikti maisto tiekimas įvairioms pasaulio šalims.
Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) praėjusią savaitę perspėjo, kad jei didėjanti pasaulinė maisto krizė nebus suvaldyta, gali kilti masinis badas ir badmetis.
Jis paragino Rusiją nutraukti Ukrainos grūdų eksporto per Juodosios jūros uostus blokadą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose1
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos2
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą5
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...