- Eleonora Budzinauskienė, ELTA; Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo sąžiningo ir subalansuoto ES biudžeto siekiamybę ir pažymėjo, kad ES pirmininkaujančios Suomijos ir Europos Komisijos pateikti pirminiai siūlymai nėra priimtini Lietuvai, ypač dėl nepakankamų tiesioginių išmokų žemės ūkiui.
„Europos Sąjungos narės neturi vystytis dviem greičiais. Būtina numatyti tinkamą sanglaudos, žemės ūkio politikos ir tokių ES darbotvarkės prioritetų kaip klimato kaita ir inovacijų plėtra finansavimą“, – sakė prezidentas.
Prezidentas pažymėjo, kad būtina dėti visas pastangas tiek ES viduje, tiek tarptautiniu mastu, siekiant pereiti prie žalios, švarios ir saugios energetikos. Būtina priimti visus reikiamus sprendimus, kad ir ES kaimynystėje esančios šalys laikytųsi aukščiausių tarptautinių aplinkosaugos standartų.
„Itin svarbu, kad ES rodytų lyderystę įgyvendinant Paryžiaus susitarimus bei pereinant prie žaliosios ekonomikos. Ši lyderystė turi remtis saugių technologinių sprendimų įgyvendinimu bei siekiu, kad ir trečiosios šalys laikytųsi aukščiausių tarptautinių aplinkosaugos standartų.
Tinkamas finansavimo skyrimas strateginėms politinėms kryptims svarbus ir klimato kaitos tikslams užtikrinti. Šalies vadovo teigimu, klimato neutralumo tikslai susiję su parama žemės ūkiui ir sanglaudai, todėl finansavimo mažinimas atsilieps ir klimato kaitos tikslams bei įsipareigojimams Bendrijai. Lietuva yra patvirtinusi, kad iki 2050 m. pereis prie anglies dvideginio emisijų neutralumo šalyje.
EVT posėdis buvo pradėtas strateginės darbotvarkės prioritetų pristatymu.
Šiemet nepavyks susitarti dėl ES biudžeto
ES valstybių narių pozicijos dėl būsimo daugiamečio bendrijos biudžeto skiriasi per daug, kad jį būtų galima patvirtinti dar šiais metais, sako prezidentas G. Nausėda.
Tai šalies vadovas pareiškė po penktadienį Briuselyje įvykusio ES lyderių pirmojo derybų raundo dėl 2021-2027 metų biudžeto.
„Neslėpsiu, kad pozicijos ryškiai skiriasi“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Aš daugiau negu abejoju, kad taip pavyktų“, – atsakė G. Nausėda, paklaustas, ar įmanoma susitarimą pasiekti dar šiemet.
Tai gali užtempti visą procesų įgyvendinimą net iki dvejų metų. Labai sunku pasirinkti – kokybė ar greitis.
Prezidentas sakė, kad vėluojant patvirtinti biudžetą kelerius metus gali strigti europinėmis lėšomis finansuojamų programų vykdymas.
„Tai gali užtempti visą procesų įgyvendinimą net iki dvejų metų. Labai sunku pasirinkti – kokybė ar greitis. Mes ir šiandien galėtume strimgalviais priimti kažkokį dokumentą sutinkamai su grafiku, bet klausimas, kiek būtų laimingų tokiu dokumentu“, – sakė prezidentas.
Lietuva siekia, kad nepaisant dėl britų pasitraukimo mažėjančio bendro iždo, tiesioginės išmokos šalies žemdirbiams greičiau prisivytų ES vidurkį nei siūlo Europos Komisija.
Pasak G. Nausėdos, pagal Briuselio numatytą planą Lietuvos žemdirbiai gautų 78 proc. ES išmokų vidurkio tik 2027 metais.
„Man teko pajuokauti, kad jeigu ekstrapoliuoti tokį augimo tempą, tai mes visiškos konvergencijos pasiektume 2040 metais, kai visi, ponios ir ponai, būsime gana seni“, – kalbėjo prezidentas.
Lietuva naujajame ES biudžete taip pat tikisi išvengti drastiško vadinamųjų sanglaudos lėšų mažėjimo – ši parama skiriama mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą, ir užsitikrinti kuo didesnį finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.
Tačiau daugiau į bendrą iždą sumokančios Vakarų Europos šalys nori mažesnio biudžeto, be to, lėšas siūlo labiau kreipti naujoms sritimis – migracijai, moksliniams tyrimams ir gynybai.
G. Nausėda sakė susitikime pasiūlęs, kad biudžetas sudarytų 1,11 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų, tačiau kai kurios Vakarų šalys „kalbėjo tik apie vieną procentą“.
ES pirmininkaujanti Suomija siūlo, kad biudžetas būtų nuo 1,03 iki 1,08 proc.
Karštas diskusijas taip pat kelia siūlymas lėšų skyrimą susieti su teisės viršenybės kriterijumi – tam itin priešinasi Lenkija, Vengrija ir Rumunija, kurias Briuselis kaltina teismų nepriklausomumo ir kitų institucijų varžymu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VMVT sustabdė nelegalią pašarų gamybą ir prekybą
Praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai nustatė ir sustabdė nelegaliai vykdytą ūkininko veiklą – pašaro gamybą ir prekybą. ...
-
Verslas Seimo pirmininkės prašo inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūrą3
Politikus didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) raginantis verslas teigia Seimo pirmininkei perdavęs prašymą tarp partijų inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūros procesą. Anot Lietuvos ver...
-
Dalis kauniečių liko be elektros5
Dalis kauniečių priversti laukti, kada Energijos skirstymo operatorius (ESO) pašalins gedimus ir bus atnaujintas elektros tiekimas. ...
-
Premjerė: diskusija dėl bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra pasibaigusi4
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad diskusija dėl kitąmet baigsiančio galioti laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra baigta, dėl to konsultuojamasi su Lietuvos banku. ...
-
„Via Lietuva“: pradedami tvarkyti trys blogos būklės tiltai Kauno, Rokiškio ir Joniškio rajonuose1
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ toliau tęsia valstybinės reikšmės keliuose esančių tiltų ir viadukų tvarkymo darbus. Artimiausiu metu bus pradėti tiltų per Bytvaną (Kauno raj.), Vyžuoną (Rokiškio raj.) ir Voverkį (Joni&sc...
-
Pradedama registracija šventinei prekybai prie pagrindinės šalies Kalėdų eglės1
Festivalio „Kalėdos sostinėje 2024“ organizatoriai kviečia prekybininkus teikti paraiškas prekybai šių metų Vilniaus Kalėdų miestelyje prie eglės Katedros aikštėje. ...
-
LEA: Lietuvoje nuo kovo vidurio pirmąkart sumažėjo degalų kainos
Praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje mažėjo: benzinas atpigo 0,6 proc., o dyzelinas – 1,4 procento. Pastarąjį kartą tiek benzino, tiek dyzelino vidutinės kainos buvo sumažėjusios kovo viduryje. ...
-
T. Povilauskas: Lietuvos ekonomikos augimas, palyginti su kitomis ES šalimis, atrodo gerai2
SEB bankui nekeičiant šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės ir prognozuojant, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,5 proc., banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvos prognozės – vienos geriausių Europos Sąjung...
-
Užimtumo tarnyba: per penkmetį kvalifikaciją mokymuose kėlė kas trečias lietuvis
Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa. ...
-
Valstybės pajamos per tris mėnesius augo 5,6 proc., PVM įplaukos mažėjo 1,8 proc.
Valstybės ir savivaldybių biudžetai per tris šių metų mėnesius gavo 4,06 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) – 5,6 proc. (215,8 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku, skelbia Finansų ...