„Lenkijos premjero reakcija buvo labai pozityvi“, – viešėdamas Suvalkų krašte sakė G. Nausėda.
„Tai mane nuteikė optimistiškai ir, manau, dabar mūsų ministerijos turi dirbti glaudžiai su Lenkijos valdžios institucijomis, kad pratęstų šitą pokalbį ir pasistengtų įgyvendinti pokyčius kaip galima greičiau“, – pridūrė jis.
Rusijai liepą pasitraukus iš susitarimo, leidžiančio Ukrainai eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą, Lietuva ragina Europos Sąjungą (ES) naudoti Baltijos šalių uostus grūdų išvežimui.
Vilnius teigia, kad muitinės ir kitų patikros procedūrų perkėlimas iš Lenkijos-Ukrainos sienos į Baltijos šalių postus padarytų eksportą sklandesnį.
„Turime padaryti viską, kad alternatyvus grūdų tiekimas per Lenkijos teritoriją į Baltijos valstybių uostus būtų kiek galima sklandesnis, efektyvesnis“, – sakė G. Nausėda.
Jis apgailestavo, kad grūdų tematika „yra naudojama geopolitiniuose žaidimuose ir Rusija vėl traukia šitą kortą“.
Nutraukus susitarimą, Rusija ėmėsi atakuoti Ukrainos uostų infrastruktūrą, ir žada pati pigiau tiekti žemės ūkio produkciją Afrikos šalims.
Lietuva teigia, kad Baltijos šalių uostuose gali būti kraunama 25 mln. tonų grūdų per metus.
