„Svarstyti, diskutuoti apie, pavyzdžiui, nedidelio pajėgumo branduolines jėgaines, galime tai daryti, tačiau kol kas turime sukelti dėmesį į tai, kad turime gaminti žalią energiją pirmiausia, antra – turime diversifikuoti savo energijos išteklių įsigijimo šaltinius, ką iš dalies jau esame padarę“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidentas. 

G. Nausėda pabrėžė, kad apie branduolines jėgaines užsimena „nemažai net ir mūsų kaimynių“.

„Kiek girdėjau, ir Estija, ir kai kurios kitos valstybės – Olandija priėmė tam tikrus sprendimus“, – kalbėjo šalies vadovas. 

Prezidentas kalbėjo, kad Lietuva turi dar sparčiau pertvarkyti energetikos struktūrą, kad ji būtų atsparesnė kainų kilimui ateityje.

„Pirmiausia kalbu apie atsinaujinančią energetiką. Bet matau iš kitų valstybių pozicijos, kurią svarstėme Europos Sąjungos formatu, kad ir branduolinės energetikos idėjos išgyvena tam tikrą renesansą ir nemaža Europos Sąjungos valstybių dalis kalba apie branduolinių reaktorių statybą“, –  sakė G. Nausėda. 

Jis pabrėžė, kad atsinaujinantys energetikos ištekliai sudaro vis didesnę šalies energetikos dalį.

G.  Nausėdos teigimu, neįprastai didelė infliacija, prie kurios prisidėjo energijos išteklių kainų augimas, bus laikina ir ilgainiui turėtų išsikvėpti.

„Dar kurį laiką infliacija bus skatinama energetikos išteklių, jie didžiąja dalimi ir paaiškina šitą  kainų pliūpsnį. Didelė dalis kainų didėjimo yra visiškai nepriklausanti nuo Lietuvos. Ir štai kodėl mes svarstome energetikos situacijos klausimus ir Europos Vadovų Taryboje, ir bendrai Europos Sąjungos formatu. Taip, tai yra didžiulis iššūkis, jį patiria visos valstybes“, – kalbėjo šalies vadovas.

Prezidentas priminė, kad jau imtasi priemonių „gaisrui gesinti“ – apsaugoti šalies gyventojus nuo didelio kainų augimo.