„Būdama atsakinga tarptautinės bendruomenės nare, Lietuva ir toliau sieks Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų ir laikysis Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. Daugiausia dėl netvarios gamybos ir vartojimo spartėjant klimato kaitai ir mažėjant biologinei įvairovei, būtina imtis skubių veiksmų. Privalome išsaugoti planetą savo vaikams ir vaikaičiams“, – nuotoliniu būdu vykusioje JT Generalinėje Asamblėjoje teigė prezidentas G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad žalioji energetika yra viena sričių, kuri turėtų būti vystoma visame pasaulyje.

„Didžiuojuosi galėdamas sakyti, kad Lietuva nuo 2010 metų tvirtai laikosi žaliosios krypties. Mūsų šalis yra viena pirmaujančių atsinaujinančios energijos plėtros srityje ir viena iš penkių ambicingiausių Europos Sąjungos valstybių pagal atsinaujinančios energijos tikslus iki 2030 metų. Šiuos tikslus pasieksime nutiesę jungtis su Vakarų Europos elektros sistema, centralizuoto šildymo sistemas pritaikę naudoti biomasę, patvirtinę papildomus saulės ir vėjo elektros energijos aukcionus ir skatindami elektros energiją gaminančių vartotojų politiką“, – kalbėjo G. Nausėda.

Astravo AE kelia grėsmę regiono saugumui

Prezidentas atkreipė dėmesį į Lietuvos pašonėje veiklą bepradedančią Astravo AE, teigdamas, kad tai yra geopolitinis projektas, kuriuo siekiama išlaikyti Rusijos įtakos sferą.

„Deja, ne visų tikslas yra saugi ir patikima energetika. Pačioje Lietuvos kaimynystėje nesaugi branduolinė energija pasirinkta kaip priemonė žengti pirmyn, per daug nesusimąstant apie švarią ir tvarią ateitį. Naująją atominę elektrinę Baltarusijoje vertiname kaip geopolitinį projektą, kuriuo siekiama išlaikyti Rusijos įtakos sferą. Statoma tinkamai neatlikus rizikos vertinimo ir neįvykdžius reikiamų konsultacijų vos už 40 kilometrų nuo mūsų sostinės, ji kelia grėsmę regiono branduoliniam ir aplinkos saugumui, Baltijos šalyse veikiančioms elektros sistemoms ir visos Europos saugumui“, – sakė prezidentas.

G. Nausėda paragino tarptautinę bendruomenę prisidėti siekiant įgyvendinti aukščiausius saugos reikalavimus branduoliniams objektams.

„Branduolinės avarijos nepaiso valstybių sienų. Pavesti gali net ir geriausios technologijos, jei parenkama netinkama vieta ir nesilaikoma elementariausių statybos ir eksploatacijos reikalavimų. Bet koks neatsakingas sąnaudų mažinimas gali turėti pražūtingų pasekmių.

Todėl Lietuva ragina tarptautinę bendruomenę siekti įgyvendinti aukščiausius branduolinės saugos ir aplinkos standartus visiems pasaulio branduoliniams objektams. Pasaulio saugumas priklauso nuo mūsų pastangų užtikrinti branduolinę saugą“, – teigė G. Nausėda.