Pasak jo, diskusijos užtruko, nes šalių pradinės ekonominės pozicijos yra skirtingos. Ir nors Lietuva „nėra išskirtinai blogoje padėtyje“, prieš svarstant išteklius tikslams pasiekti turi būti įvertintas ir šalių lyginamasis ekonominis pajėgumas, gerovė.

„Manau, kad Europos Komisija tikrai šitus raginimus išgirdo, nes tai, kas šiandien priimta Europos Vadovų Taryboje, nėra galutinis dokumentas, reikia detalių skaičiavimų, reikia parengti išsamesnį planą, kaip mes įgyvendinsime šitus gražius tikslus. Pirmas žingsnis padarytas, belieka tuo pasidžiaugti“, – Prezidentūros išplatintame komentare teigia G. Nausėda.

Bendrijos vadovai po ilgų naktinių ginčų penktadienį sutarė iki  2030 metų 55 procentais sumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Prezidento teigimu, mažesnis tikslas būtų per mažai ambicingas.

„Bet koks kitas mažesnis procentas reikštų, kad mes šiek tiek save patys apgaudinėtumėme, nes būtų neįmanoma pasiekti 2050 metais numatyto klimato neutralumo. Labai svarbu, kad Europos iniciatyvą pastebi ir kitos, didžiosios pasaulio galybės, Kinija, tikėtina, ir Jungtinės Amerikos Valstijos gali grįžti į Paryžiaus susitarimą, tą jau pareiškė naujai išrinktasis prezidentas J. Bidenas“, – kalbėjo G. Nausėda.

EVT pirmininkas ir viršūnių susitikimo šeimininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad „Europa yra kovos su klimato kaita lyderė“.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė: „Europa iki 2030 metų sumažins taršą mažiausiai 55 procentais. Tai nukreipia mus aiškiu keliu link neutralumo klimato atžvilgiu 2050 metais.“

Ketvirtadienį susitikę lyderiai kovos su klimato kaita priemones aptarinėjo aštuonias valandas iki penktadienio ryto.

Lenkija, kurią parėmė kai kurios kitos nuo anglių priklausomos centrinės Europos šalys, siekė garantijų dėl pereigos prie „švarios“ energijos finansavimo.

Paragino ieškoti būdų blokuoti komercinę energiją iš Astravo AE

Europos Sąjungos šalių lyderiai penktadienį paragino Europos Komisiją ieškoti būdų užkardyti komercinį elektros importą iš nesaugių atominių elektrinių.

Ši nuostata į Europos Vadovų Tarybos išvadas įtraukta Lietuvos iniciatyva, siekiant platesnio sutarimo dėl Baltarusijos Astravo atominės elektrinės  blokavimo.

„Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad svarbu užtikrinti branduolinį saugumą Baltarusijos atominėje elektrinėje Astrave ir kviečia Komisiją ištirti galimus būdus užkardyti komercinį elektros importą iš trečiųjų šalių nesaugių branduolinių objektų, neatitinkančių Europos Sąjungos saugumo reikalavimų“, – rašoma išvadose.

Lietuvai viršūnių susitikime atstovavęs prezidentas Gitanas Nausėda šias išvadas pavadino principine politine nuostata neleisti komercinės elektros energijos iš Astravo į į bendrą rinką.

„Mums pavyko pasiekti, kad frazė, sakinys, teiginys apie tai, kad iš nesaugių atominių elektrinių, esančių mūsų pašonėje elektra, komercinė elektra negali patekti į Europos Sąjungos rinką ir tai jau yra tikrai regioninis, svarbus ir principinis sprendimas dėl elektros energijos nepirkimo, kurį mums pavyko įtvirtinti tikrai aukšto lygio dokumente“, – penktadienį sakė G. Nausėda Prezidentūros išplatintame komentare.

Lietuva teigia, kad netoli sienos pastatytoje Astravo atominė elektrinėje nėra laikomasi saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų.

Neseniai žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad elektrinėje buvo pažeista avarinio aušinimo sistema ir sugedo keli įtampos transformatoriai.

Minskas teigia, kad jokių ypatingų incidentų nebuvo.