„Kol kas nėra sprendimo, tai gali ir būti ir šiais metais, ir kitais – viskas priklausys nuo situacijos“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

„Akivaizdu, kad dramblys kambaryje – karas Ukrainoje, todėl darant bet kokius veiksmus yra labai didelis neapibrėžtumas“, – pridūrė LB vadovas. 

Augantys infliacijos rodikliai, gerokai viršijantys ECB nustatytą 2 proc. tikslinį lygį, paskatino kai kuriuos banko tarybos narius paraginti nutraukti itin palankią banko pinigų politiką.

ECB atidėjo galimo palūkanų normos didinimo pradžią, sakydamas, kad tai įvyks „praėjus tam tikram laikui“ nuo turto pirkimo programos pabaigos.

Praėjusią savaitę ECB patvirtino, kad šį mėnesį užbaigs 1,85 trln. eurų specialią pandeminę vertybinių popierių pirkimo programą (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme).

Pasak G. Šimkaus, ECB sparčiau mažins dar iki pandemijos pradėtą obligacijų pirkimo schemą, kurios pabaiga numatyta šių metų trečiąjį ketvirtį.

„Tai yra nekonvencinių priemonių atsitraukimas neigiamų palūkanų normų aplinkoje, tačiau sprendimų dėl įprastų priemonių kol kas nėra“, – sakė G.Šimkus. 

Šiuo metu ECB palūkanų normos yra rekordiškai mažos: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma siekia 0 proc., palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe – 0,25 proc., o naudojantis indėlių galimybe, – minus 0,5 procento.

ECB prognozuoja, kad euro zonoje infliacija šiemet sieks 5,1 proc., 2023 metais – 2,1 proc., 2024 metais – 1,9 proc.