- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį dar kartą padidinus bazines palūkanų normas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas sako, kad jų mažinimas šiemet yra „labai mažai tikėtinas scenarijus“, tačiau jis neatmetė, kad keičiantis ekonominei situacijai kitais metais jos galėtų būti sumažintos.
„Šiais metais aš manau, kad yra labai mažai tikėtinas scenarijus, kad sumažinsime palūkanų normas. Kitais metais, keičiantis situacijai – gali būti“, – žurnalistams penktadienį sakė Gediminas Šimkus.
Anot jo, palūkanų didinimo galima tikėtis ne tik kovo mėnesį, bet ir gegužę, tačiau koks jis bus, priklausys nuo ekonominių prognozių.
„Būtent tos prognozės kovo mėnesį bus labai svarbios. Nežinau, ar jos padės apsispręsti dėl palūkanų didinimo gegužę (...), bet formuos aiškesnį matymą, kiek galėtų būti didinamos palūkanų normos gegužę. Manau, kad kovo mėnesį tai nėra paskutinis didinimas“, – teigė G. Šimkus.
Šiais metais aš manau, kad yra labai mažai tikėtinas scenarijus, kad sumažinsime palūkanų normas. Kitais metais, keičiantis situacijai – gali būti.
ECB ketvirtadienį visas tris pagrindines palūkanų normas padidino 50 bazinių punktų bei pranešė, jog ateityje laukia ne mažiau nei vienas toks pat žingsnis, o kitą kartą jos bus didinamos kovo mėnesį.
Pasak jo, naujausiu ECB sprendimu įžengta į ribojančią pinigų politiką, kuri slopins paklausą euro zonoje, o kartu ir infliaciją.
„Su šiuo sprendimu įžengiama į ribojančios, kol kas labai švelniai ribojančios, pinigų politikos teritoriją. Jeigu anksčiau buvo sakoma, kad esame kažkur vidurio žemėse tarp skatinančios ir ribojančios pinigų politikos (...), tai galime pasakyti, kad dabar tai yra bent jau švelniai ribojanti pinigų politiką“, – sakė LB vadovas.
„Tai turi slopinantį poveikį euro zonos visuminei paklausai ir atitinkamai veiks ir veikia infliacijos lūkesčius“, – pridūrė jis.
Ekonomistams pareiškus, kad ECB sprendimas gali sulėtinti Lietuvos ir Europos ekonomikos augimą, LB vadovas teigė, jog toks sulėtėjimas nereiškia krizės, nes pokyčius lemia daugybė ekonominių faktorių.
„Teoriškai didinama palūkanų norma turi slopinamą poveikį visuminei paklausai ir mažina ekonomikos aktyvumą. Bet tai nereiškia, kad tai savaime sukelia krizę“, – teigė G. Šimkus.
„Lygiai taip pat ekonomikos augimą kerta ir įsigalėjusi infliacija, kuri kerta per perkamąją galią, paklausą, ekonominį aktyvumą ir tvarią raidą vidutiniu ir ilgu laikotarpiu“, – kalbėjo jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose2
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos2
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...