Lietuvos oro linijų bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“ akcininkų atstovas Gediminas Žiemelis reiškia susirūpinimą dėl to, kad neseniai paaiškėjusi katastrofiškai prasta Latvijos oro linijų bendrovės „airBaltic“ finansinė padėtis kelia labai rimtą grėsmę viso Baltijos šalių regiono aviacijos likimui.

Paaiškėjo, kad Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“, kurią dėl galimo dempingo „flyLAL-Lithuanian Airlines“ yra padavusi į teismą, praėjusiais metais patyrė šimtamilijoninius nuostolius. Tarptautinio oro linijų informacijos portalo „Airlineupdate.com“ duomenimis, šiltnamio sąlygomis Rygos oro uoste dirbusi ir milžiniškomis nuolaidomis besinaudojusi bendrovė 2008-aisiais patyrė 122 mln. litų (49,28 mln. JAV dolerių) nuostolį. „airBaltic“ apyvarta praėjusiais metais siekė 1,01 mlrd. litų (404 mln. JAV dolerių). 

G. Žiemelis sakė: „Įsigiję aviakompaniją, buvusią ant bankroto ribos, ketverius metus konkuravome ypatingai sunkiomis sąlygomis. Net tokiomis sąlygomis sugebėjome auginti keleivių srautus, didinti lėktuvų parką ir pertvarkyti vežėją. Ekonominės recesijos metu ir rekordiškai pakilus kuro kainoms nebeturėjome galimybės išlaikyti reguliarių skrydžių ir siekdami, kad Lietuva neliktų izoliuota ir Lietuvos keleiviai nenukentėtų, pasiūlėme Lietuvos valstybei išsaugoti aviakompaniją. Tačiau, deja, mūsų pasiūlymas nebuvo priimtas, o šio sprendimo pasekmes šiandien jaučiame visi.“

Pasak jo, „flyLAL“ akcininkai visą laiką siekė ne tik vystyti kompaniją, tačiau ir visais įmanomais teisiniais būdais ginti Lietuvos žmonių interesus turėti susisiekimą su pasauliu: „Iš šalies galbūt susidarė vaizdas, kad „flyLAL“ su visais kariauja, ginčijasi ir bylinėjasi. Tačiau tai buvo kova už išlikimą, už Lietuvos ekonominius interesus – kova, kurioje palaikymo sulaukėme labai nedaug. Atvirkščiai – mus užgriuvo daug kaltinimų dėl neva išvogto turto. Visi tokie kaltinimai subliūško per porą mėnesių, nes jie neturėjo nieko bendro su tiesa.“

G. Žiemelis priminė, kad, nepaisant kai kurių Lietuvos valstybės atstovų nelabai suprantamo požiūrio į aviacijos sektorių bei Latvijos bendrovių ir valdžios pareigūnų veiksmus, „flyLAL“ akcininkai yra priėmę sprendimą atnaujinti šiuo metu sustabdytą nacionalinės skrydžių bendrovės veiklą. Tai bus padaryta po to, kai bus laimėta byla dėl galimo dempingo prieš „airBaltic“ ir Rygos oro uostą. Planuojama visą iš „airBaltic“ prisiteistą 200 mln. litų sumą skirti reguliariesiems skrydžiams iš Vilniaus atnaujinti.

„Paviešinta tikroji finansinė „airBaltic“ padėtis ir jos turimi didesni nei „flyLAL“ nuostoliai kelia rimtą susirūpinimą dėl tikėtino šios bendrovės bankroto. Tokiu atveju „flyLAL“ netektų galimybės atlyginti dėl „airBaltic“ veiklos patirtų nuostolių ir tęsti veiklos, o tuo tarpu Lietuvos piliečiai nebeturėtų galimybės pigiai ir patogiai nuskristi į kitas valstybes, - pastebėjo „flyLAL“ akcininkų atstovas Gediminas Žiemelis. – Neapgalvoti kaimyninės šalies bendrovės žingsniai kasa duobę ne tik jai pačiai, bet ir visam Baltijos aviacijos regionui, kuriam kyla grėsmė tapti visiškai izoliuotam nuo pasaulio.“

Dar 2008 m. rugsėjį bendrovė „flyLAL-Lithuanian Airlines“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl nesąžiningos "airBaltic" konkurencijos bei "airBaltic" ir Rygos oro uosto draudžiamo susitarimo. Ieškinys siekia 199 mln. litų. Vilniaus apygardos teismas areštavo tokios vertės Latvijos oro linijų bendrovės ir Rygos oro uosto turtą.

2008 m. spalį Latvijos susisiekimo ministras Ainars Šleseris pareiškė, kad „flyLAL“ bankrutuos tą pačią žiemą. Tuo tarpu „airBaltic“ nemažino savo skrydžių apimčių ir pati patyrė šimtus milijonų siekiančius nuostolius. Nežinia, iš kokių resursų šie nuostoliai gali būti padengti.

Latvijos Kovos su korupcija ir korupcijos prevencijos biuras yra pradėjęs tyrimą dėl galimai neteisėtų tarptautinio Rygos oro uosto sutarčių su skrydžių bendrovėmis „airBaltic“ ir „Ryanair“. Šioms bendrovėms buvo teikiamos išskirtinės nuolaidos, kurios kasmet siekdavo iki 54 mln. litų (11 mln. latų).

Neseniai pasirodė žinia, kad bendrovė „airBaltic“ yra įrašyta į Latvijos mokesčių inspekcijos „juodąjį sąrašą“ kaip viena didžiausių šalies skolininkių. Skelbiama, kad bendrovė nėra sumokėjusi 8,671 mln. litų (1,759 mln. latų) mokesčių.

Palyginimui 2007-aisiais bendrovė „airBaltic“ pasiekė 790,2 mln. litų apyvartą ir uždirbo 6,15 mln. litų grynojo pelno.