Didžiausi skolintojai – Švedijos bankai – rūpindamiesi savo kailiu gali sužlugdyti Baltijos šalių pastangas greičiau įveikti krizę. Ypač didelė grėsmė kyla Latvijai, kurios bankuose pinigų mažėja.

Švedai reikalauja paskolų

Europos Komisija (EK) nuogąstauja, kad Švedijos bankai gali sužlugdyti tarptautinės pagalbos Latvijai sėkmę, reikalaudami iš savo antrinių bankų šioje šalyje grąžinti paskolas. Tokia informacija pateikiama slaptame dokumente, kurį pavyko gauti naujienų agentūrai "Bloomberg".

"Yra požymių, kad antriniai švedų bankai verčiami grąžinti paskolas savo pagrindiniams bankams, taip iš šalies nutekindami didžiules eurų sumas", – sakoma ES finansų ministrams ir pareigūnams pateiktame birželio 14 d. dokumente. Jame taip pat pabrėžiama, kad sumažėjęs eurų likvidumas Latvijoje gali apsunkinti tarptautinės programos sėkmę. Tiesa, EK dokumente neminimas nė vieno banko pavadinimas.

Švedijos bankai, kurie dominuoja regiono rinkoje, gali apsunkinti tarptautines pastangas padėti Latvijai, neužtikrindami pakankamo savo skyrių finansavimo, teigia EK.

Skolos mažėja

Tokius nuogąstavimus patvirtina ir Latvijos banko duomenys. Naujausioje Latvijos banko ekonomikos stabilumo apžvalgoje teigiama, kad pirmą metų ketvirtį šalies bankų įsipareigojimai užsienio finansinėms institucijoms sumažėjo 832 mln. latų (4,1 mlrd. litų).

Lietuvos bankas taip pat yra konstatavęs, kad "didėjant investuotojų susirūpinimui dėl makroekonominės padėties ir galimų ateities perspektyvų Baltijos valstybėse, pagrindinių užsienio bankų paskatos toliau aktyviai finansuoti šalies ūkį gerokai sumažėjo. Įtakos tam turėjo ir neramumai pasaulio finansų rinkose".

Latvijai ypač aktualu, kad švedų bankai Baltijos šalyse sušvelnintų paskolų sąlygas ir padidintų skolinimo mastą. Tai padėtų išvengti gilesnės recesijos, nei Latvijos valdžios prognozuojamas 18 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis. Antraip, kaip ir prognozuoja EK, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir kitų finansinių donorų skirtos paramos Latvijai gali neužtekti.

Anksčiau žadėjo padėti

Didžiausio skolintojo Baltijos šalyse – "Swedbank" – atstovė Anna Sundblad kol kas atsisakė komentuoti ir žadėjo banko atsakymą pateikti vėliau. Antro didžiausio skolintojo regione SEB banko atstovas Oddas Eikenas teigė, kad šie EK dokumente išdėstyti faktai "atrodo kaip tikra spekuliacija".

Trečio didžiausio skolintojo Latvijoje "Nordeos" atstovas Andersas Edlundas patikino, kad bankas neketina atsisakyti verslo ir tęs finansavimą šioje šalyje.

EK dokumente taip pat pabrėžiama, kad dabartiniai Švedijos bankų veiksmai neatitinka ankstesnių jų vadovų pažadų tęsti veiklą Baltijos šalyse ir padėti ten veikiantiems antriniams bankams.

Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis birželio 25 d. susitikęs su "Swedbank" valdybos pirmininku Carlas Ericu Stålbergu prašė atgaivinti paskolų davimą Latvijos gyventojams ir įmonėms.

"Recesija Baltijos regione, įskaitant ir Estiją bei Lietuvą, be abejo, paveiks ir mus. Tačiau bankas susidoros su tokiu ūkio nuosmukiu. Turime didelį planą toliau vykdyti veiklą Baltijos šalyse", – praėjusį mėnesį sakė C.E.Stålbergas.

Būtinybę palengvinti paskolų teikimo sąlygas Skandinavijos bankų vadovams ne kartą buvo priminęs ir Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.

Į pasklidusias kalbas greitai sureagavo ir Švedijos valdžia. Vakar Švedijos finansų ministras Andersas Borgas Briuselyje žurnalistams pareiškė, kad jo vyriausybė šalies bankams labai aiškiai pasakė, kad jie turėtų atsakingai elgtis Baltijos šalyse.

Nuostoliai garantuoti

Praėjusį mėnesį Latvijos parlamentas, siekdamas užtikrinti šaliai paramą iš tarptautinių finansinių institucijų ir išgelbėti ją nuo bankroto, pritarė biudžeto karpymams, kaip ir reikalavo TVF. Tai šiek tiek nuslopino ir nerimą dėl to, kad Latvija gali būti priversta devalvuoti valiutą.

Nepaisant to, reitingų agentūros "Fitch Ratings" analitikas Alexandre'as Birry tikino, kad nesvarbu, ar Latvija devalvuos latą, Švedijos bankams vis tiek teks susitaikyti su nuostoliais – jie jau neišvengiami. "Fitch Ratings" atstovų teigimu, Švedijos bankų atidėjiniai blogosioms paskoloms Rytų Europoje, ypač Baltijos regione, gali siekti net iki 5 proc. Šiaurės šalių BVP.

Indėliai tirpsta

Latvijos bankuose taip pat labai sumažėjo indėlių, teigiama EK dokumente. Vien pirmą šių metų ketvirtį ne vietos gyventojų indėlių suma sumenko 6 proc. EK prognozuoja, kad šiemet indėlių iš viso sumažės 25 proc., o 2010 m. jų toliau mažės. Nyksta ir vietos gyventojų indėliai latais. Pirmą metų ketvirtį ši suma sumenko 8 proc., per metus ji gali susitraukti net 35 proc. Tiesa, EK pabrėžia, kad indėlių eurais suma pirmą ketvirtį ūgtelėjo 12 proc.

"Skaičiavimai rodo, kad bendra indėlių suma (vietos ir kita valiuta) per metus nepaaugo ir liko praėjusių metų lygio. Tai reiškia, kad sparčiau naudojami vidaus rezervai. Nepaisant to, šalies užsienio valiutos rezervas vis didinamas ir dabar gali padengti apie 90 proc. trumpalaikių paskolų", – teigiama EK rašte.

Po "motinų" sparnu

Tas pats gresia ir Lietuvai. Mūsų šalies centrinis bankas skelbia, kad bankų skolos užsieniui per 2008-uosius išaugo 9 mlrd. litų (28 proc.), o vidaus įsipareigojimai sumažėjo apie 1,5 mlrd. litų. Dėl sumaišties pasaulio finansų rinkose 2008 m. spalį Lietuvoje indėlių portfelis sumenko 6 proc. Didžioji jo dalis buvo kompensuota pagrindinių bankų lėšomis.

"Įsipareigojimai šalies viduje daugiausia sumažėjo dėl sumažėjusių indėlių. Absoliučiai didžiausią įsipareigojimų užsieniui prieaugio dalį sudarė skolinimasis iš pagrindinių bankų. 2008 m. bankų sistemos skola pagrindiniams bankams padidėjo 38 proc. – iki 43 proc. visų balansinių įsipareigojimų. Pagrindinių bankų suteiktomis lėšomis buvo finansuojamas beveik visas bankų sistemos turto metinis prieaugis", – skelbiama šių metų gegužės mėnesį parengtoje Lietuvos banko apžvalgoje.

Taigi jeigu EK informacija pasitvirtintų ir Švedijos bankai iš tiesų užsimanytų atsiimti savo pinigus, Lietuvoje veikiančių bankų turimos lėšos staiga sumažėtų beveik perpus.

Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

Rizika, kad Skandinavijos bankai gali neužtikrinti pakankamo savo skyrių finansavimo Baltijos šalyse, gali būti. Bet nemanau, kad toks scenarijus būtų tikėtinas. Bankai ne kartą yra deklaravę planus toliau aktyviai veikti Baltijos šalyse ir neigė ketinantys trauktis iš šios rinkos.

Kad pagrindiniai bankai reikalautų grąžinti Lietuvoje veikiantiems bankams suteiktas paskolas, statistika dar nerodo. Bendra skola šiek tiek sumažėjusi, bet dar lieka didelė.
Žinoma, artimiausiu metu gali atsirasti aplinkybių, sunkinančių bankų veiklą. Šios aplinkybės gali pakeisti planus aktyviau dalyti paskolas ar įgyvendinti plėtros projektus. Taigi bankai gali nuspręsti nebedidinti paskolų portfelio.

Jeigu pasitvirtintų EK prognozuojamas scenarijus, iš tiesų būtų labai liūdna. Baltijos šalyse Skandinavijos bankai buvo pagrindiniai šalies įmonių, namų ūkio kapitalo formuotojai. Tokio aktyvumo, koks buvo pastaruosius kelerius metus, ateityje nereikėtų tikėtis. Dabar svarbu užtikrinti, kad kredito ištekliai Skandinavijos bankuose ir toliau būti prieinami, nes iš kitur gauti pinigų mes neturime galimybių. Šiuo metu bankams ypač svarbu pritraukti indėlių ir vertinti taupančius gyventojus, kad skolos užsieniui nebūtų per didelės.

Deklaravo ištikimybę

Stambiausio Šveicarijos banko UBS ekonomistai šį pavasarį parengtoje apžvalgoje teigė, kad Vidurio ir Rytų Europa gali sukelti didelę sumaištį Skandinavijos ir Vakarų Europos bankų sistemose ir netgi sukelti pavojų euro stabilumui. Prie vadinamųjų probleminių valstybių, įklimpusių į skolas ir labai nestabiliai augančių, priskiriamos Balkanų, Baltijos šalys, Ukraina ir Vengrija.

Blogiausias scenarijus šioms Vidurio ir Rytų Europos šalims išsipildytų tuomet, jeigu Vakarų Europos bankai, regione sukūrę stambius padalinius ir finansuojantys apie 60 proc. visų paskolų, patirtų didelių nuostolių ir nuspręstų pasitraukti iš rinkos.

Pastaruoju metu tokių kalbų viešojoje erdvėje pasigirsta vis dažniau. Net Pasaulio bankas paprašė Vakarų bankų, dirbančių Rytų Europoje, neatsisakyti investicijų į šį regioną.

Tačiau patys bankai kalbas apie pasitraukimą vadina tik nepagrįstais gandais ir prisiekinėja, kad niekur dingti nesirengia.

Mūsų šalyje veikiantys užsienio kapitalo bankai iki šiol tik pasijuokdavo iš gandų, kad krizė gali priversti kai kuriuos jų uždaryti filialus mūsų šalyje. Nuo to laiko, kai SEB pradėjo investuoti į tuometį Vilniaus banką, dividendai nė karto nebuvo mokami. Akcininkai jau beveik dešimtmetį juos kasmet investuoja į banko Lietuvoje plėtrą. Švedijos bankas "Swedbank" taip pat pakartojo neketinantis trauktis iš Baltijos valstybių, pabrėždamas siekį išlaikyti lyderio pozicijas šiame regione.

Gintaras Maželis, banko "UniCredit Bank" Lietuvos skyriaus generalinis direktorius, taip pat tikino, kad bankas neketina trauktis nei iš Lietuvos, nei iš kitų Baltijos šalių. Pasak jo, "UniCredit Group", kaip viena didžiausių finansinių grupių Europoje, yra įsipareigojusi Vidurio ir Rytų Europos regionui ir neturi planų keisti strategijos.

"Bankams gali prireikti pakoreguoti savo prioritetus, tačiau neįtikima, kad visi tarptautiniai bankai turėtų pasitraukti iš Baltijos šalių rinkų", – abejojo banko "UniCredit Bank" Lietuvos skyriaus generalinis direktorius.

Tiesa, Estijos ir Latvijos žiniasklaida jau skelbia apie mažėjantį bankų SEB ir "Swedbank" aptarnavimų skyrių skaičių. Didžiausi pokyčiai, kaip rašo "Verslo žinios", laukia "Swedbanko" klientų Estijoje – šiemet čia bankas uždarys 16 atstovybių, kurių didžioji dauguma nedideliuose miestuose. Beje, banko atstovai teigia, kad jų klientai, nuo kurių bankas nutols, neliks be paslaugų – du tris kartus per mėnesį atvyks banko autobusas.

Lietuvoje plačiausius aptarnavimo tinklus turintys bankai irgi linkę optimizuoti skyrių veiklą, tačiau apie tai garsiai nekalba.