Maždaug trečdalis Lietuvoje veikiančių įmonių – daugiau nei 20 tūkst. – bent kartą per pastaruosius keletą metų galėjo tapti informacinių technologijų (IT) saugumo pažeidimo aukomis dėl to, kad naudojamos apsaugos priemonės buvo nepakankamos.

Kas penkta iš nukentėjusių įmonių dėl to galėjo patirti finansinių nuostolių ar prarado vertingų duomenų. Tai atskleidė verslo įmonių apklausa, kurią TEO užsakymu atliko tyrimų bendrovė TNS LT.

Maždaug penktadalis apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų teigė dėl patirtų pažeidimų patyrę finansinių nuostolių ar išlaidų, o 19 proc. bendrovių prarado svarbių duomenų. Tyrimas taip pat parodė, kad beveik kas dešimta (8 proc.) iš daugiau nei 65 tūkst. Lietuvoje veikiančių įmonių buvo susidūrusios su įsilaužimo atvejais, 4 proc. tapo šnipinėjimo ir 3 proc. sukčiavimo aukomis. Du trečdaliai apklausoje dalyvavusių šalies įmonių atstovų mano, kad IT saugumo svarba ateityje didės, daugiausia taip manančių yra tarp didžiųjų įmonių atstovų.

Šis tyrimas buvo pristatytas Vilniuje vykusioje konferencijoje "Globalūs iššūkiai valstybės institucijoms ir valstybinės reikšmės organizacijoms", kurioje technologijų saugumo temomis diskutavo daugelio šalies įmonių ir valstybės institucijų atstovai.

TEO Tinklo technologijų tarnybos vadovo Dariaus Didžgalvio teigimu, Lietuva pasiekė puikių rezultatų plėtodama naujos kartos šviesolaidinio interneto tinklo technologinę infrastruktūrą, o, vis daugiau viešųjų ir privačiųjų paslaugų perkeliant į elektroninę erdvę, saugumas internete taps itin aktualus.

"Kibernetinės atakos kelia grėsmę ne tik didžiosioms bendrovėms ar valstybėms. Daugelio šalių istorijoje būna akimirkų, kai įvykiai jose prikausto pasaulio dėmesį ir paskatina išpuolius, kaip, pavyzdžiui, 2007 m. Estijoje. Šių metų viduryje pirmininkavimą ES Tarybai pradėsianti Lietuva taip pat atsidurs pasaulinių įvykių sūkuryje, todėl interneto saugumo klausimai yra itin aktualūs", – teigė D.Didžgalvis.

Konferencijoje pranešimą skaitęs vienu žymiausių pasaulyje IT saugumo specialistų laikomas "F-Secure" tyrimų vadovas Mikko Hyppönenas teigė, kad šiandieniai programišiai ir įsilaužėliai nebėra mėgėjai. Organizuotos grupuotės iš internetinių atakų uždirba milijonus, o jų veiksmai yra suplanuoti, apgalvoti, sustyguoti ir išskaidyti po visą pasaulį.

"Koordinuota ataka gali prasidėti vienoje šalyje, o po valandos būti tęsiama iš kito pasaulio krašto. Vienintelis būdas užkirsti kelią šioms grupuotėms – sugebėti paviešinti jų iniciatorius ir koordinuoti teisėtvarkos veiksmus pasauliniu lygiu", – sakė M.Hyppönenas.