Prienų rajone gyvenančio Audriaus kieme po audros vis dar matyti nuvirtęs elektros stulpas ir nutįsę laidai. Negana to, vyras jau trečią kartą buvo informuotas, kad elektros tiekimas jo namuose atkurtas.
„Jie pajungė elektros tiekimą į šią liniją. Įsivaizduokite, kiek trūko iki nelaimės, kad kažką nutrenktų – gyvūną, žmogų“, – pasakojo vyras.
Elektros Audriaus namuose vis dar nėra, o nuostoliai tik auga.
„Elektros generatorius labai daug suvalgo, o viena valanda kainuoja vos ne du litrus benzino“, – sakė jis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Audros piko metu be elektros buvo likę beveik 270 tūkst. klientų, tad ESO jau kviečia gyventojus teikti prašymus dėl kompensacijų.
„Per dešimt dienų mes tikrai išnagrinėsime prašymus, o kai kuriais atvejais ir gerokai greičiau“, – teigė ESO atstovė Rasa Juodkienė.
Kompensacijos priklausys tiems gyventojams, kuriems elektros tiekimas nebuvo atkurtas ilgiau nei per 72 valandas.
„Už kiekvieną papildomą valandą be elektros yra mokama kompensacijos suma ir ji didėja“, – aiškino R. Juodkienė.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus elektros neturėjo keturias dienas, o per mėnesį vidutiniškai suvartoja apie 200 kilovatvalandžių elektros energijos, kompensacija siektų 93 eurus.
Aiškėja, kad klientams papildomai bus kompensuojamos ir kai kurios kitos dėl elektros tiekimo sutrikimų patirtos išlaidos.
„Produktų sugedimo, generatorių nuomos kaštai, jei tokie buvo reikalingi elektros energijos tiekimui, ar laikinos gyvenamojo ploto nuomos kaštai“, – vardijo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vadovas Renatas Pocius.
Tiesa, šioms išlaidoms nustatyta riba. Maksimali kompensacijos suma – 220 eurų.
Dešimt dienų be elektros gyvenantis Audrius piktinosi, kad tokia suma nepadengs nė pusės jo patirtų nuostolių.
„Paskaičiavau, kad 250 eurų aš jau išleidau vien tik benzinui, kad galėčiau šiek tiek pakūrenti iš ryto ir šiek tiek vakare. Jei visą parą kūrenti, tuomet reikėtų stovėti ir vis pilti benziną“, – pasakojo vyras.
Vartotojų gynėjai tokį kompensacijos dydį taip pat vertina kritiškai. Jų teigimu, realios gyventojų išlaidos gali siekti 300 eurų ir daugiau.
„Pabandykite šiandien už 60 eurų apsipirkti parduotuvėje ir pamatysite, jog užpildysite tik vieną šaldytuvo lentyną“, – sakė Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.
Be to, patirtus nuostolius gyventojams gali tekti pagrįsti – pateikti čekius už kurą, maistą ar kitas išlaidas.
„Dabar sistema yra sukurta žmonėms, kurie iš anksto žino, kad bus audra, kaupia čekius ir ruošiasi tokiam atvejui“, – kritikavo R. Jokubauskas.
ESO savo ruožtu žada kiekvieną situaciją vertinti individualiai.
„Pageidautini čekiai yra už kurą generatoriams, už generatorių nuomą, apgyvendinimo paslaugas“, – aiškino R. Juodkienė.
Tiesa, vartotojų gynėjų tokie paaiškinimai neįtikino, o kaip pavyzdį vartotojų atstovas pateikia 2024 metais praūžusią audrą.
„ESO planavo 4 mln. eurų įvairioms išmokoms, tiesioginėms žaloms, bet išmokėjo per 100 tūkst. Tai, kitaip sakant, išmokėjo nepilnus 4 proc. to, ką planavo“, – teigė R. Jokubauskas.
Šįkart nuostoliai gali būti dar didesni, esą vien elektros tiekimo atkūrimas ESO gali kainuoti apie 10 mln. eurų.
„Dar apie 5 mln. sudarys kompensacijos klientams už viršytą 72 val. terminą ir papildomai ESO iniciatyva tiesioginių nuostolių sumos bus 2 mln. eurų“, – sakė finansų ministras Taurimas Valys.
Dalis gyventojų sako pasimokę iš 2024 metų audros. Tuomet dėl staigių elektros įtampos šuolių sugedo dalis prietaisų, todėl šįkart kai kurie žmonės įsigijo specialius įtampos stabilizatorius.
ESO šįkart žada kompensuoti ir dėl elektros tiekimo sutrikimų sugadintų prietaisų nuostolius.
„Žiūrime konkretų objektą, t. y. kiek jis neturėjo elektros bei ar tas neturėjimas galėjo turėti įtakos prietaiso gedimui. Duomenys sistemoje kaupiami“, – aiškino R. Juodkienė.
Teigiama, jog kompensacijos bus mokamos iš bendrovės pelno, todėl dėl jų elektra gyventojams brangti neturėtų.
Vis dėlto po 2024 metų audros vidutinė elektros skirstymo kaina buvo padidinta beveik 17 proc.
„Jei mes kalbame apie plėtrą, būtinąsias investicijas, infrastruktūrą, tuomet vienas iš šaltinių yra būtent per tarifą. Dar šiandien nesame apsisprendę, kokiu keliu eisime“, – neslėpė T. Valys.
(be temos)