Paradoksas: automobilis 2014 metų gamybos, nuvažiavęs tik 100 tūkst. kilometrų, o jo išmetama tarša patikrinimo centruose skirtinga.

Tapatybės nenorėjęs atskleisti šiaulietis sako, kad pamatęs tokius skaičius nustebo. 

O kol gyventojai uoliai tikrina taršos parametrus, tarp parlamentarų įsiplieskė aršios diskusijos. 

Ekspertai tikina, kad automobilių taršos mokestis itin svarbus ir privalomas.

Tik dalis visuomenės įžvelgia jo naudą ir poreikį. 

„Biškį Lietuvoj dar su pinigiukais nelabai kaip yra“, – sakė vienas gyventojas.

„Jeigu kažkas kompensuotų normaliai ir tos mašinos būtų pigesnės, tai galėtume ir su tais elektromobiliais važiuoti, bet, kai tiek uždirbame ir tos kompensacijos tokios menkos, tai nelabai“, – teigė kitas gyventojas.

„Tegul prasideda nuo ministerijų ir savivaldybių. Tegu ten keičia, parodo pavyzdį, o ne taip, kad iš karto ant žmonių užkrauna ir pirmyn“, – sakė dar vienas gyventojas.

Tegul prasideda nuo ministerijų ir savivaldybių.

LRT užsakymu atlikta apklausa parodė, kad taršos mokesčiui nepritaria daugiau nei pusė – 6 iš 10 apklaustųjų. 3 iš jų pasisako, kad toks mokestis yra reikalingas. Tik 1 neturi nuomonės.

Simonas Gentvilas siūlo keisti automobilių taršos apmokestinimą paliekant ir registracijos mokestį, ir įvedant naujus automobilių taršos mokesčius. Be kita ko, numatyta didinti akcizą dyzelinui. 

Tačiau toks būdas, kai gyventojams krenta didelė mokesčių našta, atrodo nepriimtinas Europos Komisijos nariui Virginijui Sinkevičiui. 

Bet ekonomistai pripažįsta: gyventojai taršos mokestį susimokėti išgalėtų. 

Vilniuje vykusiame tarptautiniame transporto ir inovacijų forume politikai ir verslo atstovai kalbėjo ir apie netaršų viešąjį transportą. 

Parodoje – žmones galėsiantys gabenti dronai, o čia pat, Vilniaus autobusų stotyje – kelis dešimtmečius skaičiuojantis taršus autobusas. 

Rajonų merai sako, kad atnaujinti autobusų parką – ne lengviausiai įgyvendinamas tikslas.

Iki 2050 metų Europos Sąjungos narės yra sutarusios pasiekti, kad Europa virstų nuliniu CO2 emisijų žemynu.