Idėja „įdarbinti“ gyventojų pinigus einamosiose sąskaitose ore sklando jau senokai.
„Skolinčiau, jeigu man nauda būtų“, – sakė moteris.
„Taip, jei turėčiau atliekamų“, – teigė praeivė.
„Reikėtų labai pagalvoti. Įdomus klausimas“, – svarstė vyras.
Gitanas Nausėda apie ją prasitarė, o tada ją pasigavo Remigijus Žemaitaitis.
Važinėjo po regionus, melavo ir gąsdino, kad prezidentas neva nori nusavinti gyventojų indėlius.
„Kai šovė, tai atsisėdau kaip turi būti. Jis pasiūlė... indėlius nacionalizuoti. Sako: mes pasiimsime indėlius iš jūsų. Gal, kaimiečiai, durneliai, jūs nesuprantate, aš pasinaudosiu jūsų pinigais“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Matyt, dėl to ir Lietuvos bankas apie prezidento siūlymą pradeda taip:
„Noriu paneigti bet kokias kalbas apie tai, kad čia gali būti kažkokie nusavinimai ir panašiai“, – pabrėžė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Prezidentas Seime registravo siūlymą, kad gyventojai savo lėšas einamosiose sąskaitose už palūkanas skolintų valstybei.
Tam reikėtų atsidaryti specialią atskirą sąskaitą. Tokią būtų galima turėti tik vieną. Ji veiktų panašiai kaip indėlis.
„Iš žmogaus perspektyvos tai yra galimybė gauti palūkanas už lėšas einamojoje sąskaitoje. Tu pats pasirenki – nori to ar nenori“, – aiškino G. Šimkus.
„Nebus taip, kad jų sąskaitose esančios lėšos būtų naudojamos be jų žinios. Tai bus vienas iš papildomų pasirinkimų jiems“, – teigė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Bankai gyventojų pinigus perskolintų ILTEI. Ši pinigus investuotų į mažos rizikos projektus Lietuvoje ir taip, tikimasi, skatintų ekonomiką.
„Dabar bankas turimas lėšas gali panaudoti taip, kaip mano esant reikalinga – teikti paskolas, laikyti jas centriniame banke ar pirkti vertybinius popierius. Šiuo atveju jos būtų paskolintos ILTEI“, – aiškino G. Šimkus.
Pagal siūlymą, gyventojai pinigus atsiimti galėtų bet kada.
„Jei nepavyktų, už tas lėšas būtų teikiama valstybės garantija. Tai yra saugi schema“, – sakė G. Šimkus.
Tačiau bankai nesupranta, kam kurti naują priemonę valstybei skolinti pinigus, kai ji jau yra.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Tai kainuotų nemažai resursų, reikalautų nemažų IT sistemų pakeitimų“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
„Tai yra dukart savanoriška sistema. Pirmiausia kredito įstaiga turi nuspręsti dalyvauti šioje schemoje“, – aiškino G. Šimkus.
Dabar gyventojai valstybei skolinti gali pirkdami gynybos obligacijas.
Jei siekiama, kad skolintų daugiau, anot bankų, būtų galima tiesiog patobulinti esamą variantą, o ne kurti naujus.
„Finansų įstaigoms gali būti sunkiau valdyti savo likvidumą. Kitas dalykas – dėl to gali sumažėti konkurencija rinkoje, nes valstybė įeina su savo produktu“, – teigė E. Čipkutė.
Gynybos obligacijų galima įsigyti už kiek nori, o ILTEI paskolinti būtų galima tik iki 2,5 tūkst. eurų.
„Gal ir skolinčiau... Kokie procentai?“ – svarstė vyras.
Už tai valstybė mokėtų iki 3 proc. palūkanų.
„Nuuu, koks ten uždarbis... Pora procentų, tai kas ten...“ – sakė praeivis.
„Jeigu dabar taip normalu – 2, tai jei 2,5 procento užtektų, aš galvoju, kad užtenka“, – teigė vyras.
„Arba kitas variantas – galiu neįdarbinti, bet tada reikės Seimo nariu būti, kad namuose laikyčiau pinigus“, – juokavo kitas vyras.
„Dar yra nemažai dalykų, dėl kurių reikia sutarti, sukonstruoti tą mechanizmą. Iniciatyva, manau, visai nebloga“, – komentavo K. Vaitiekūnas.
Šiuo metu gyventojai bankuose laiko apie 28 mlrd. eurų. Tik 8 mlrd. iš jų yra terminuotuose indėliuose.
Už juos didieji bankai moka apie 1,5 proc., o kredito unijos – apie 3 proc. palūkanų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)