Lietuviai neskuba draustis gyvybės ir užsitikrinti finansinės apsaugos ateičiai. Toks požiūris stebina graiką Georgiją Tsakoną. Rinkos naujokės "Alico" vadovas dėl to priekaištų žeria ir šalies draudimo bendrovėms, kurios esą nepakankamai stengėsi keisti tautiečių požiūrį.

– Lietuvoje praleidote gerą pusmetį, kaip vertinate šalies ekonominę padėtį, kuri lemia ir draudimo rinką?

– Man krizė yra reliatyvus dalykas – vieni žmonės paveikti labiau, kiti mažiau. Esu tikras, kad tai laikina padėtis ir sunkmetis tikrai baigsis. Sunku pasakyti tikslią datą, kai iš raudonos ekonominio ciklo zonos bus pereita į žalią, tačiau tai tikrai įvyks. Pateiksiu pavyzdį iš patirties.

Su panašia ekonomikos krize buvau susidūręs Rusijoje 1997-aisiais, tuo metu ši valstybė buvo praktiškai bankrutavusi. Vis dėlto žmonės tai išgyveno, o nuosmukis truko trumpiau, nei buvo prognozuota. "Alico" buvo viena iš nedaugelio užsienio bendrovių, kurios nepasitraukė iš šios šalies, o kaip paaiškėjo vėliau, pasielgėme teisingai. Greitai padėtis pasikeitė, o Rusijos ekonomika pradėjo augti.

– Gyvybės draudimo sektorius praėjusiais metais patyrė nemenką nuosmukį, ar įžvelgiate perspektyvų?

– Krizė paveikė gyvybės draudimo rinką Lietuvoje, tai tiesa. Tačiau nuosmukio priežastis nėra vien tik krizė, bet ir tai, kad žmonės neįvertina gyvybės draudimo svarbos. Pagal skvarbą rinkoje Lietuva užima vieną paskutinių vietų ES. Tai rodo, kad lietuviai neteikia didelės reikšmės gyvybės draudimui, vadinasi, per ekonominius sukrėtimus ši sritis visada taps regresuojančia.

Tokia situacija nepriimtina, o pagrindinis mano ir kitų gyvybės draudimo bendrovių vadovų tikslas turėtų būti pakeisti žmonių požiūrį į gyvybės draudimą. Visoje Vakarų Europoje gyvybės draudimas, ar jis pasirenkamas dėl apsaugos, ar dėl santaupų, yra vienas būtiniausių dalykų. Lietuvoje taip nėra, ir man keista. Juk visi žmonės nori būti apsaugoti sunkiomis akimirkomis, visi nori pasirūpinti savo šeima, galop visi kada nors pasens.

– Galbūt Lietuvoje gyvybės draudimui įsitvirtinti reikia daugiau laiko?

– Tai tiesa, gyvybės draudimo rinka Lietuvoje yra gerokai jaunesnė negu kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Graikijoje ji skaičiuoja daugiau kaip 50 metų. Vis dėlto skaičiai rodo, kad gyvybės draudimą siūlančios bendrovės Lietuvoje galėjo pasidarbuoti ir geriau.

Neseniai viename laikraštyje mačiau farmacijos bendrovės darbo skelbimą, kuriame, be visų kitų naudų, buvo siūlomas ir gyvybės draudimas. Tai labai svarbus požymis, nes kitose šalyse gyvybės draudimas laikomas duotybe, t. y. tuo, ką būtinai privalai gauti iš darbdavio. Vis daugiau bendrovių Lietuvoje tai įvertina.

Dar daugiau nepadarytų darbų matau dirbant individualiai, su pavieniais žmonėmis. Todėl, mano galva, draudimo bendrovės, užuot reklamavusios savo paslaugas, turėtų sutelkti jėgas ir kartu aktyviau garsinti pačią gyvybės draudimo koncepciją.

– Ar nemanote, kad daugelis lietuvių šiandien turi svarbesnių poreikių už gyvybės draudimą?

– Mūsų prioritetai priklauso nuo to, ką šiandien norime valgyti pietums ir kokiu automobiliu norime grįžti iš darbo. Yra žmonių, kurie dėl to, kad galėtų vairuoti prabangų automobilį, pasirengę badauti. Taigi kuo vienas ar kitas poreikis yra žemiau mūsų prioritetų sąraše, tuo mažiau atliekamų pinigų jam galėsime skirti.

Apsimesti, kad šiandien man viskas gerai ir kad visą laiką taip bus, yra labai trumparegiškas požiūris. Susiklosčius nenumatytai situacijai finansinę apsaugą privalo turėti kiekvienas asmuo.

Žinoma, žmogiška galvoti, kad jei viskas dabar gerai, kodėl reikėtų rūpintis tuo, kas galėtų nutikti. Tačiau kai kas nors bloga atsitinka, tada tam pasirengti jau būna per vėlu. Todėl gyvybės draudimas turėtų atsidurti pačioje visų namų ūkių prioritetų viršūnėje, nepaisant dabartinės padėties ir aplinkybių. Be to, nemanau, kad Lietuvoje galėtų būti daug žmonių, neišgalinčių per mėnesį skirti 100 litų savo apsaugai.

– Kaip rekomenduotumėte pasirinkti tinkamą gyvybės draudimo paslaugą?

– Gyvybės draudimas – tai konsultacija ir patarimas, kurį žmogus turi aiškiai suprasti. Juk jis pasirašo sutartį, kurią įsipareigoja vykdyti dešimtmečius. Jeigu kas nors jums pasiūlė įsigyti gyvybės draudimą tik dėl mokesčių lengvatos – tai nevykęs patarimas. Kam tada reikalinga apsauga, jei aktualiau susigrąžinti už ją sumokėtus pinigus? Jeigu kas nors sako, kad per metus investuoti pinigai atneš dvigubą naudą, tai irgi nėra geras patarimas. Galbūt taip galėjo nutikti praeityje, tačiau nebūtinai pasikartos ateityje.

Priimančiam sprendimą asmeniui patarčiau būti skeptiškam, atsargiam ir įvertinti, kokios bendrovės pasiūlymas, ar galima jai patikėti pinigus, kaip ji veikė praeityje, kokios jos perspektyvos artimiausią dešimtmetį.

– Per kiek laiko, jūsų nuomone, galima pakeisti lietuvių požiūrį į gyvybės draudimą?

– Tai priklauso nuo viso sektoriaus pastangų. Negaliu įvardyti tikslaus laiko, bet manau, kad tai įvyks kur kas greičiau negu Vakaruose. Graikijoje tai užtruko 50 metų, Rytų Europoje tai vyks greičiau, nes draudikai ateina turėdami reikiamų žinių.

Kalbant apie "Alico" veiklos prioritetus, pirmiausia turime parodyti žmonėms, kas mes iš tiesų esame. Taip pat norime paskatinti žmones pamąstyti apie tai, kad reikalai gali ir pablogėti, todėl negalima ilgiau naiviai tikėti, kad niekas nesikeis. Be to, sieksime parodyti, kad draudimo agento karjera yra rimtas ir solidus žmogaus gyvenimo pasirinkimas. Mano pagrindinė užduotis – suburti aktyvią ir profesionalią konsultantų komandą. Graikijoje gyvybės draudimo bendrovėse dirba trečios kartos agentai – toje pačioje bendrovėje dirbo senelis, tėvas, o dabar dirba sūnus. Galite tuo patikėti? Nė kiek neperdedu.

G.Tsakono dosjė:

Savo karjerą bendrovėje "Alico" G.Tsakonas pradėjo nuo rinkodaros vadovo pareigybių Graikijoje 1991-aisiais. Vėliau jis buvo paskirtas bendrovės vykdomuoju direktoriumi, atsakingu už naujų produktų kūrimą, pristatymą ir pardavimą.

2002-aisiais G.Tsakonas paskirtas vadovauti naujai įsteigtai bendrovės atstovybei Bulgarijoje, kurioje padėjo pagrindus bendrovės veiklai šioje šalyje, pradėjo bendradarbiauti su vienu didžiausių šalies bankų.

Nuo 2006-ųjų G.Tsakonas rūpinosi naujų bendrovės padalinių įsteigimu Rusijos teritorijoje, o nuo 2009-ųjų vidurio jis atsakingas už "Alico" plėtrą Baltijos šalyse.