„Didžiausi klausimai kyla dėl vadinamojo DNR plano, todėl, kad ambicija yra padaryti investicijas, kurios turi ilgalaikes pasekmes“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, svarbu įvertinti, ar šios lėšos tikrai gali būti jau dabar suplanuotos kitų metų biudžete, ar verta sulaukti sprendimų dėl konkrečių sąlygų, kuriomis esant jos bus skiriamos.

„Čia jau mes, matyt, turėsime daugiau darbo įvertinti tas investicijas ir ar jos tikrai gali būti jau dabar suplanuotos ateinančių metų biudžete, ar vis dėlto pirmiausia mes turėtume sulaukti susitarimo dėl Europos vadinamojo gaivinimo fondo, žinoti, kokios sąlygos, kokios lėšos iš tikrųjų Lietuvai yra skiriamos, ir tada skaidriai patikslinti ateinančių metų biudžetą jau metų eigoje – tai, ko nepadarė dabartinė Vyriausybė šiais metais ir dėl to man labai gaila“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai Seimo rinkimuose iškovojo 50 mandatų. Jie pradėjo derybas dėl centro-dešinės valdančiosios koalicijos su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija.

Vyriausybė birželį patvirtino Ateities ekonomikos DNR planą, skirtą transformuoti koronaviruso epidemijos paveiktą šalies ūkį.

Ilgalaikių investicijų įgyvendinimui iki 2021 metų pabaigos planuojama skirti apie 6,3 mlrd. eurų, iš kurių naujos ir papildomos investicijos bus 2,2 mlrd. eurų, likusią dalį – 4,1 mlrd. eurų – paspartintos jau anksčiau suplanuotos investicijos.

Europos Komisija gegužę pasiūlė steigti 750 mlrd. Europos atsigavimo fondą, iš jų 500 mlrd. eurų būtų subsidijos, o 250 mlrd. eurų paskolos. Lietuvai siūloma 3,9 mlrd. eurų subsidijų ir 2,4 mlrd. eurų paskolų.