Nors pirkėjai rečiau lankosi turguje, į jį dažniau užsuka didesnes pajamas turintys žmonės, sako rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ komercijos direktorė Baltijos šalims Inga Ilkytė. „Turguje pirkėjai ieško sveikesnio, namuose užauginto ir pagaminto produkto, todėl net ir patys prekybos centrai pas save sukurtais turgeliais bando pervilioti tokius pirkėjus“, – kalba pašnekovė.

Turgaus prekeiviai griebiasi už galvų: jų pirkėjus pervilioja prekybos centrų akcijos. „Yra didžiulė konkurencija. Didieji prekybos centrai gali pateikti įvairias kainas, ten – nesibaigiančios akcijos“, – LRT Televizijos „Panoramai“ antradienį kalbėjo Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė.

Tačiau rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, nors žmonės rečiau lankosi turguje, į šią prekybos vietą vis dažniau užsuka aukštesnes pajamas turinčios šeimos bei 35–44 metų amžiaus asmenys. Ši tendencija, pasak I. Ilkytės, jau kurį laiką sostinėje yra itin ryški.

Produktų paieškos specializuotose parduotuvėse, ekologiškų produktų prekybos vietose poreikis vis dar išlieka didelis, todėl, anot pašnekovės, dažnėja ir didesnes pajamas turinčių asmenų apsilankymai turguje.

„Pirkėjas tiesiog ieško sveikesnio, ekologiškesnio produkto, todėl kai kurių prekių jis eina į turgų. Tam tikros pirkėjų grupės apsilankymo turguje dažnumas bei svarba po truputėlį auga. Žinoma, dalis besilankančiųjų turguje ten vis dar ieško pigesnių prekių, tačiau neabejotinai esama naujos tendencijos – į turgų užsukama sveikų, tarsi savo namuose pagamintų produktų“, – pažymi I. Ilkytė.

Prekybos centrų viliotinis

Žmones į prekybos centrus iš tiesų labai vilioja akcijos. Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, pirkėjams jos yra itin patrauklios ir jų svarba vis dar auga.

„Akcijos traukia į prekybos centrus, nes žmonės visuomet ieško geresnio sandorio. Kita vertus, žmonės ieško patogumo, galimybės rasti viską vienoje vietoje. Taigi į prekybos centrus masina akcijos, asortimentas ir patogus apsipirkimas“, – kalba I. Ilkytė.

Tačiau, pasak pašnekovės, prekybos tinklai vilioti pirkėjus bando ne vien akcijomis, jie ima suprasti, kad turguje jau ieškoma ne tik pigesnių prekių. Todėl pačiuose prekybos centruose atsiranda specialios lentynos su išskirtine ūkininkų produkcija.

„Prekybos tinklai irgi žengia tam tikrus žingsnius, kad pritrauktų vartotoją iš kitų prekybos vietų. Kai kurie prekybos tinklai savo prekybos centruose netgi yra sukūrę turgelius. Taip jie siekia pritraukti pirkėjus, turguje ieškančius ekologiškesnių, kokybiškų, sveikų, pagamintų namuose produktų“, – pažymi I. Ilkytė.

Pirkimas turguje – ritualas

LRT.lt kalbintas vilnietis Deividas sako turintis tradiciją bent kartą per mėnesį savaitgalį apsilankyti turguje. Čia jis jau turi „savų“ ūkininkų, prekeivių, kurių produkcija niekuomet neteko nusivilti. Pašnekovas sako tikintis, kad maisto produktai turguje yra kokybiškesni, sveikesni.

„Daržovių, mėsos produktų kone kiekvieną savaitgalį užsuku į turgų. Turiu „savų“ pardavėjų, kurių produkciją labai vertinu, laikau ją kokybiškesne, ekologiškesne.

Turiu pažįstamų, kurios savaitgalį ne tik apsiperka turguje, tačiau susitikusios kartu dar prisėda išgerti kavos puodelio. Turgus tikrai nėra ta vieta, kur būtinai ieškoma pigesnių prekių“, – mintimis dalijasi Deividas.

Savo ruožtu vilnietė Viltė teigia nebeprisimenanti, kada paskutinį kartą buvo turguje. Mergina sako neabejojanti, kad turguje galima atrasti didesnės kokybės produktų, užaugintų ir pagamintų ūkininkų namuose, tačiau turguje nesilanko, nes jo tiesiog nėra arti namų.

„Turguje turbūt esama visokios kokybės produkcijos, bet ilgą laiką pirkdamas iš patikimo ūkininko, gamintojo, jau žinai, ką perki. Tačiau neturiu įpročio lankytis turguje. Gal todėl, kad jo nėra man patogioje vietoje, arti namų. O štai prekybos centrų aplink – pilna.

Dar vienas jų privalumas – asortimentas. Jei reikia ir daržovių, ir dantų šepetėlio, viską vienoje vietoje gauti yra kur kas patogiau“, – kalba Viltė.