Didžiausios Rusijos energetikos bendrovės "Gazprom" valdoma Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) toliau vynioja Kauno politikus ir "Kauno energiją" apie pirštą – po slaptų susitarimų 17,7 mln. litų ieškinys arbitražo teismo gali ir vėl nepasiekti.

Bendrovė "Kauno energija", prieš šešerius metus konsorciumui pardavusi KTE, jau šį penktadienį turėtų kreiptis į arbitražo teismą. Jo būtų prašoma iš KTE priteisti 17,7 mln. litų delspinigių. Tokio dydžio netesybos skaičiuojamos įvertinus 2003 m. pasirašytos elektrinės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas.

Šioje nustatyta, kad per pirmus trejus metus naujieji elektrinės savininkai investuos 135 mln. litų. Tačiau po dvejų metų "Kauno energijos" valdyba nusprendė atidėti šį investicijų etapą iki 2008 m. gruodžio 31 d. Investicijų susitarime numatyta, kad neįvykdžiusi investicijų įsipareigojimo, KTE 2009 m. pradžioje sumokės nustatytą baudą.

Raginama sumokėti delspinigius arba imtis investicinių planų KTE nereaguodavo arba žadėdavo netrukus pradėti vykdyti investicinius įsipareigojimus. Dėl neryžtingumo ne kartą opozicijos kaltintas miesto meras Andrius Kupčinskas gynėsi, kad sprendimus dėl netesybų išieškojimo priima "Kauno energijos" valdyba, o ne jis asmeniškai. Valdybos nariai taikyti sankcijų KTE neskubėjo, nes turėjo viltį, kaip patys ne kartą yra pareiškę, su "Gazprom" valdoma įmone susitarti taikiai.

Praėjusią savaitę apie užmegztas esą taikias derybas kalbėjo abiejų įmonių vadovai. KTE generalinis direktorius Antanas Pranculis žurnalistams guodėsi, kad yra užimtas ir nespės pateikti "Kauno energijai" visų reikiamų dokumentų. Tačiau jis buvo tikras, jog arbitražo teismą pasiekusį ieškinį "Kauno energija" po mėnesio galės atsiimti.

"Kauno energijos" generalinis direktorius Rimantas Bakas vakar dienraščiui patvirtino, kad bendrovė yra parengusi visus dokumentus arbitražo teismui. Esą jie Vilniaus komercinio arbitražo teismą pasieks penktadienį.

Ar užteks Kauno politikams ir energetikams ryžto priimti daugiau kaip metus vilkintą sprendimą ir apginti visuomenės interesą – pareikalauti 17,7 mln. litų netesybų?

Žinomas teisininkas Kęstutis Čilinskas abejoja: anot jo, turtingųjų klanas yra neliečiamas kaip ir jų sandoriai. Visi kalba, rodos, visi žino, kad tiesa yra kitokia, bet veiksmų nesiima.

"Prie "Leo LT", "Alitos" dabar šauniai tinka KTE – visur pažeistas visuomenės interesas, jį reikia ginti teikiant ieškinius ir reikalaujant valstybei priklausančių pinigų, – lygino K.Čilinskas. – Tačiau žmonės, kurie turėtų imtis veiksmų – politikai – nieko nedaro."

Lietuvoje nedrįstama paliesti įtakingų privačių bendrovių savininkų – tai, anot K.Čilinsko, didžiausias piliečių rūpestis.

"Politikai susikausto, kai turi reikalauti to, kas priklauso valstybei, arba ginti viešąjį interesą. Jie niekada neprašo prokuratūros tirti, jie tiesiog nieko nedaro", – sakė K.Čilinskas. Politikų viešos kalbos, atkreipė dėmesį jis, dažnai kupinos patriotizmo, tačiau iš tiesų patriotų valdžioje – mažuma.

Arbitražas

Tai ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ne į valstybės teismą, o į jų susitarimu pasirinktą trečią asmenį ar asmenis. Arbitražo teismas greičiau nagrinėja bylas negu kiti teismai, nes jame mažiau formalumų. Dažniausiai bylos išnagrinėjamos per kelis mėnesius.