Būstas pinga, tačiau pirkėjų eilių nėra. Dienraščio žurnalistas atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad kalbos, jog paskolų čiaupas visai užsuktas, tėra mitas, kita vertus, bankų pasiūlymai neretai kelia šiurpą.

Bankuose – nežinomybė

Ekonominio sunkmečio naštą ir žaibiškai besikeičiančius bankų reikalavimus pajuto daugelis šalies gyventojų, planavusių įsigyti būstą. Jauna Narutavičių šeima, dar pernai spalį svajojusi apie nedidelį nuosavą namą, taip ir liko gyventi nuomojamame bute. Narutavičiai, tris kartus apsilankę didžiuosiuose šalies bankuose, nusprendė pinigų kol kas nesiskolinti.

"Kai atėjome į mūsų banką pirmą kartą, sąlygos atrodė visai padorios. Vadybininkas siūlė finansuoti iki 100 proc. namo vertės ir nedideles palūkanas. Tačiau nusprendėme strimgalviais neimti paskolos ir pasižiūrėti, ką siūlo kiti bankai", – dienraščiui pasakojo Simona Narutavičienė.

Vos per savaitę skolinimosi sąlygos pasikeitė: palūkanos gerokai pakilo, o bankai sutiko finansuoti tik 80 proc. būsto vertės. Sutuoktiniai ir vėl sudvejojo.

"Kai grįžome po mėnesio, skolinimosi sąlygos buvo dar griežtesnės. Bankas siūlė finansuoti jau tik 70–75 proc. namo vertės, palūkanos dar labiau užaugo, o vadybininkai atrodė visiškai sutrikę – jie patys nelabai suprato, ką gali pasiūlyti klientams, nes padėtis keitėsi kiekvieną dieną. Tuomet nusprendėme, kad mums – per brangu. Bankai tiek sugriežtino sąlygas, kad veikiausiai jau nebūtų užtekę mūsų atlyginimų", – prisiminė S.Narutavičienė.

Darbo netrūksta

Ar iš tiesų bankai tiek sugriežtino kreditavimo sąlygas, kad vidutines pajamas gaunantis šalies gyventojas neturi galimybių įsigyti būstą? Nusprendžiau tuo įsitikinti savo kailiu, juolab kad gyvenant nuomojamame bute ne kartą kilo mintis ieškotis nuosavo stogo virš galvos. Laikas lyg ir palankus – nekilnojamojo turto kainos krinta, o pardavėjai siūlo įspūdingas nuolaidas.

Pirmiausia užsukau į SEB banką. Administratorė pasiūlė minutėlę palūkėti, kol būsto paskolų vadybininkė aptarnaus kitą klientę. Paaiškėjo, kad eilėje laukia dar viena moteris. Dideliame odiniame fotelyje praleidęs maždaug pusvalandį nusprendžiau žygiuoti iki kito banko padalinio. Juk laikas – pinigai.

Kitas taikinys – "Danske" bankas. Tačiau ir ten su būsto paskolų vadybininku pasikalbėti nepavyko. "Būsto kreditų specialisto šiuo metu nėra. Jis labai užimtas – visą dieną konsultuoja klientus. Vieni ieško geriausių kreditavimo sąlygų, kiti prašo padėti tvarkytis su jau turima paskola, pakeisti valiutą ar atidėti mokėjimą. Geriau paskambinkite jam ir susitarkite susitikti", – tuščiame banke nuaidėjo darbuotojos balsas.

Vidutiniokams paskolas duoda

Nieko nepešęs patraukiau į netoli įsikūrusį "Swedbank". Čia – pirmoji pergalė. Apie 15 minučių teko palaukti, kol vadybininkė grįžo po pietų, bet pažadą duoti paskolą išgirdau – 200 tūkst. litų, tiksliau, šios sumos atitikmenį eurais. Tikra sėkmė, pamaniau sau, nes banko skaičiuoklė internete siūlė mažesnę sumą – tik 140 tūkst. litų.

Tiesa, prieš tai teko atsakyti į kelis klausimus: "Kokios jūsų mėnesio pajamos atskaičius mokesčius? Ar esate vedęs, ar turite vaikų, ar turite įsipareigojimų ir kokio dydžio visų jūsų įsipareigojimų mėnesio įmokos?" – klausimų pažėrė būsto paskolų vadybininkė.

Lyg per išpažintį vardijau: pajamos – 3 tūkst. litų, esu nevedęs ir neturiu vaikų. Tačiau dar nesu grąžinęs maždaug 2 tūkst. litų vartojamosios paskolos likučio ir turiu kredito kortelę su beveik 3 tūkst. litų limitu. Mėnesio įmokos įsipareigojimams padengti siekia apie 240 litų.

Maigydama skaičiuotuvo mygtukus moteris dar paklausė, ar mano atlyginimas pervedamas į šį banką, ir pranešė, kad pagal visus duomenis atrodau patikimas klientas. Žinoma, įsigytą būstą vis tiek reikės įkeisti bankui. Taigi ateinančius 30 metų kas mėnesį turėčiau mokėti po 1250 litų, o paskui išsvajotas būstas jau bus mano. Vadybininkė dar priminė, kad palūkanas skaičiuoja už paskolą, imamą eurais, nes paskolos litais įmoka būtų gerokai didesnė.

"Negaliu sakyti, kad nerekomenduojame paskolų imti litais, bet pagalvokite, jog turėsite mokėti ne 6, o 13 proc. palūkanų. Tai du kartus daugiau. Taigi mažėtų suma, kurią galite paimti, arba didėtų įmoka", – atsisveikindama priminė banko darbuotoja.

Skolinimosi niuansai

Malonūs tie bankininkai, visada pasiruošę padėti žmonėms: skolinantis pasiūlo papildomų banko produktų, apie brangias paskolas litais net nekalba, iš karto skaičiuoja palūkanas eurais. Viskas tam, kad tik klientui būtų geriau. Tiesa, nė vienas jų net neužsimena, kad už paskolas eurais nustatytos didesnės maržos. Taigi daugiau užsidirba ir bankai.

Kitas svarbus niuansas – gavus 200 tūkst. litų paskolą tokios pat vertės būsto įsigyti nepavyks. Reikia turėti santaupų ir pirkti maždaug 300 tūkst. litų kainuojantį butą, nes "Swedbank", kaip ir daugelis kitų šalyje veikiančių bankų, finansuoja iki 70–75 proc. būsto vertės.

Paradoksalu, bet su būsto paskolos draudimu galima būtų pirkti ir pigesnį butą, mat tuomet bankai sutinka finansuoti iki 100 proc. būsto vertės. Būsto paskolos draudimas vidutiniškai siekia apie 0,2 proc. paskolos sumos. Šiuo atveju tai būtų apie 2,8–3,2 tūkst. litų vienkartinė įmoka.

Terminai trumpinami

Pinigų nepagailėjo ir "Snoras". Lietuvos ir Rusijos kapitalo banke procedūros ir klausimai tokie patys kaip ir "Swedbank". Tiesa, "Snoro" kreditų ekspertas primygtinai reikalavo, kad paskolą imčiau ne ilgesniam kaip 20 metų laikotarpiui. Be to, perkant senesnį nei 5 metų būstą, bankas finansuoja tik iki 60 proc. jo vertės.

"Kol kas pas mus maksimalus paskolos laikotarpis yra 30 metų. Bet einame link to, kad jis būtų trumpesnis. Jums galiu apskaičiuoti trisdešimčiai, bet pastarajam klientui paskolą patvirtino dvidešimčiai metų. Dabar labai nestabili padėtis", – šaltu profesionalo veidu kalbėjo kreditų ekspertas.

Nepakitusiu tonu ir veido išraiška jis taip pat išrėžė, kad bankas taiko 3 proc. maržą už paskolas eurais ir 6 proc. už paskolas litais – tai vienos didžiausių maržų šalyje. Dėl to ir maksimali paskolos suma čia siekia tik apie 180 tūkst. litų, o mėnesio įmoka imant paskolą trisdešimčiai metų – apie 1500 litų. Bankui tektų atiduoti pusę atlyginimo. Daugoka.

Skambinkit, tikrai susitarsim

Didesnę maržą paskoloms litais turbūt taiko tik "DnB Nord" bankas. Ten palūkanos iš viso siekia net 17 proc.

Plati vadybininko šypsena, nuoširdus noras padėti, mažos įmokos už paskolą eurais šiek tiek sušvelnino įspūdį, susidariusį apskaičiavus paskolos litais kainą. Toks pat nuoširdus rūpestis klientu buvo juntamas ir "Danske" banke. Vadybininkai iš tiesų ieškojo išeičių ir siūlė įvairiausius būdus sumažinti paskolos įmoką, o ne skaitė skaičius iš lentelių kompiuterio ekrane.

Bankininkų vilionės

"DnB Nord" banko vadybininkė man pasiūlė prieš imant paskolą susimokėti vartojamosios paskolos likutį ir net atsikratyti kredito kortelės.

"Jei neliktų jūsų įsipareigojimų, galėtume duoti ne 205 tūkst., o 250 tūkst. litų. Mes prie paskolos duodame savo kredito kortelę, todėl nieko neprarasite. Be to, galite apsidrausti investiciniu gyvybės draudimu, ilgainiui iš to tikrai laimėsite, o kuo daugiau mūsų produktų turėsite, tuo palankesnės bus paskolos sąlygos", – įkalbinėjo vyresnioji pardavimo vadybininkė.

Mažiausią paskolos sumą pasiūlė SEB bankas – 140 tūkst. litų. "Anksčiau būtumėme davę daugiau", – prieš man išeinant šyptelėjo banko darbuotoja. Tačiau maždaug po valandos moteris paskambino ir pasiūlė dešimčia tūkst. litų daugiau.

Tiesa, suma vis tiek liko mažiausia. Net nukritus nekilnojamojo turto kainoms, padorių butų, kainuojančių 150–200 tūkst. litų, siūloma nedaug.

Atkuto privatūs skolintojai

Bankams užsukus paskolų čiaupus, galvas iškėlė privatūs skolintojai. Interneto skelbimų svetainėse apstu siūlymų paskolinti pinigų. Gana greitai galima pasiskolinti nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių litų.

"Viskas legalu. Pas notarą pasirašome paskolos lapelį, turto įkeitimo lakštus ir visus kitus reikiamus dokumentus. Tik aš orientuojuosi į mažesnes, greitai grąžinamas sumas. Dėl didesnės paskolos jums geriau kreiptis banką. Nes pas mane mėnesio palūkanos siekia 4 proc.", – kalbėjo skelbime nurodytu telefonu atsiliepęs vyras.

Kitas "verslininkas" sutiko paskolinti 100–150 tūkst. litų už 8–10 proc. metinių palūkanų. Tačiau šis nepanoro apie reikalus kalbėtis telefonu ir pasiūlė susitikti. Kilus įtarimui, kad sandoris gali būti ne visai legalus, nusprendžiau nesivelti.

Taigi baigęs pinigų paieškas jaučiausi dvejopai. Užplūdęs džiugesys, kad galiu vadintis potencialiu nekilnojamojo turto pirkėju, gana greitai išgaravo. Skaičiai rodė, kad galėčiau lįsti į skolas ir pirkti butą, tačiau mintis, jog beveik pusę atlygio teks atiduoti bankui ilgus 30 ar 40 metų, baugino.

Taigi apsisprendžiau likti nuomojamame bute, taupyti ir laukti geresnių laikų: mažesnių būsto kainų, palankesnių bankų sąlygų ir bent šiekt tiek stabilesnės padėties darbo rinkoje.

Būsto paskolų sąlygos

Bankas Maksimalus paskolos dydis (tūkst. litų) Maksimalus grąžinimo terminas (metais) Įmoka (litais) Palūkanos eurais / litais (proc.) Marža (proc.)

SEB 140–150 40 821 6,5 / 11 2,3–4,2

"Swedbank" 200 30 1250 6,4 / 13 4,1–4,3

"Snoras" 180–190 30 1500 8 / 11 3–6

"DnB Nord" 205 40 1100 5,4 / 17 3,1–8,3

"Danske" 200 40 1280 4,9 / 11 2,5–5,4