Praėjusiais metais sąlygas diktavusių bankų tonas šįmet gali sušvelnėti. Bankininkų požiūrį į verslą galbūt privers keisti teismai, kurie jau priima įmonėms palankius sprendimus.

Triukšmas dėl klaidos

2009-ųjų rudenį SEB banko atstovai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo statybų bendrovei "Molesta". Bankų atstovų prašymas buvo kiek keistokas, nes minėtoji bendrovė nebuvo sustabdžiusi veiklos, nebuvo niekam skolinga, o savo sąskaitose turėjo pinigų.

Šio prašymo nesuprato ir teismas, kuris, atmetęs ieškinį, SEB bankui skyrė 3,9 tūkst. litų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Vėliau bauda, išnagrinėjus banko prašymą, skirta jo teisėms atstovavusiam advokatui.

Kaip tuo metu teigė "Molestos" vadovas Stasys Žvynys, bankas nesistengė ieškoti abiem šalims priimtino sprendimo, o siekė nepagrįstai inicijuoti bendrovės bankrotą.

Bankas teisinosi, kad bankrotą inicijavo ne jis, o draudimo bendrovė "Euler Hermes", į kurią jis kreipėsi dėl neapmokėtos skolos kompensavimo. Ši skola atsirado dėl buhalterinės klaidos, kai "Molesta" pinigus už atliktus darbus šiuo metu bankrutuojančiam subrangovui "Armobetui" pervedė ne pagal faktoringo sutartį į SEB banką, o į šios bendrovės sąskaitą Ūkio banke. Tad nors SEB banko reikalavimai buvo pagrįsti, bankas nusprendė laiko deryboms negaišti ir patraukė tiesiu taikymu pas draudikus, o šie – į teismą.

Siūlo nenuleisti rankų

Teisininkai tvirtina, kad panašių atvejų šalyje yra ne vienas, o susidūrus su vienašališkais bankų reikalavimais, jie pataria nenuleisti rankų ir kraštutiniu atveju savo interesus ginti teisme. Banką ir verslą sieja civilinė teisė, tad viena šalis negali vienašališkai kelti sąlygų kitai, dažniausiai silpnesnei sutarties šaliai.

"Įstatymai suteikia teorinę galimybę bandyti keisti sutarčių sąlygas teismine tvarka", – sakė advokatų kontoros "Devyžis ir partneriai Will" advokatas Marius Devyžis.

Pasak jo, susiformavusios teismų praktikos dėl bankų ir jų klientų santykių nėra, tačiau ankstesnė patirtis rodo, kad sutartyse numatyti reikalavimai gali būti keičiami atsižvelgus į naujas aplinkybes.

"Egzistuoja atvirkštinė praktika, kai kažkada pasirašęs sutartį už mažas nuomos kainas, vėliau nuomininkas nesutikdavo mokėti didesnės sumos už nuomą. Teismai, kurie išsprendė tokias bylas, teigė, kad vis dėlto nuomos sąlygos gali būti keičiamos ir atitikti rinkos situaciją", – pavyzdį pateikė M.Devyžis.

Pirmieji teismų sprendimai

Advokatų kontoros "J.Judickienė ir partneriai Jurex" advokatė seniūnė Jurgita Judickienė teigė, kad praėjusiais metais tarp bankų ir verslo tvyrojusi įtampa šįmet turėtų atslūgti. Atsirandanti teismų praktika dėl verslininkų ir bankininkų ginčų ir pirmieji pasibaigę procesai leidžia tikėtis, kad šįmet jų akistata turėtų tapti švelnesnė.

"Dabar yra pakankamai daug teismų praktikos, įrodančios, kad bendrosios sutarties sąlygos prieštarauja įstatymui. Tokiais atvejais verslas eis ir derėsis dėl bendrųjų sąlygų. Bankai, žinodami, kad tokia praktika yra ir kad tos sąlygos prieštarauja įstatymui, derėtis sutiks. Todėl teisminių ginčų bus, bet jų skaičius mažės, o verslo ir bankų santykiuose turės atsirasti derybų elementas", – teigė J.Judickienė.

Kaip vieną pavyzdžių J.Judickienė paminėjo palankius teismų sprendimus bankų klientų atžvilgiu dėl laidavimo asmeniniu turtu už įmonei suteiktas paskolas.