„2024-aisiais buvo didžiulis „Rheinmetall“ projektas, kuris ir sukūrė tą esminį skirtumą. Kausimas, kas čia atsitiko, (...) ar čia dabar tos investicijos krito. Tai nėra diagnozė, kad investicijos yra kritusios. Tiesiog yra dideli projektai, jie stambėja ir jie sukuria tokį efektą“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Elijus Čivilis.
„Metai tikrai buvo geri žinant, kad visame regione, mūsų Vidurio Rytų Europoje, investicijų srautai yra sumažėję 30 procentų. O mes išlaikom labai konkurencingą rezultatą ir svarbiausia, kad yra sukuriama vertė“, – pridūrė E. Čivilis.
TUI nuosmukį pernai, anot agentūros, labiausiai lėmė užpernai pritraukta Vokietijos gynybos pramonės koncerno „Rheinmetall“ investicija į jau pradėtą statyti kelių šimtų milijonų eurų vertės artilerijos sviedinių gamyklą.
„Matome besikeičiančią dinamiką tiek iš potencialių investuotojų, tiek iš sričių, tiek ir iš dydžio – ar tai būtų darbo vietos sukuriamos skaičius, ar tai būtų ta jau kietoji investicija, CAPEX. Bet mes Lietuvoj esam dinamiška, pažangi ir labai konkurencinga valstybė, tai tikrai rezultatai yra geri“, – renginyje kalbėjo ministras Edvinas Grikšas.
„Investuok Lietuvoje“ teigimu, per pastaruosius penkerius metus TUI mažėjo, tačiau pritrauktos investicijos stambėja.
Lietuva 2025-aisiais pritraukė 31 tiesioginę užsienio investiciją (TUI), į ilgalaikį turtą investuota 196 mln. eurų, o šios investicijos sukurs apie 2,14 tūkst. naujų darbo vietų.
Pasak E. Čivilio, 45 proc. pritrauktų TUI – naujos įmonės: „50 proc. esamų plėtra ir 50 proc. naujų ateinančių.“
Be to, agentūra pernai pasirašė tris naujas stambaus investicinio projekto sutartis su Lietuvos įmonėms. Jų investicijos į ilgalaikį turtą sieks 86 mln. eurų, bus sukurtos 149 darbo vietos.
Palyginti su 2024 metais, pernai pritrauktų TUI skaičius sumažėjo 34 proc., investicijų suma – 44,1 proc., naujų darbo vietų skaičius – apie 28 procentais.
Anot agentūros, pernai baigėsi ir strateginis 2021–2025 metų laikotarpis, per kurį agentūra pritraukė 237 projektus, kurie sukūrė 19,7 tūkst. darbo vietų, o bendra investicijų į ilgalaikį turtą suma pasiekė 1,1 mlrd. eurų.
Iš kiekybės – į kokybę
Anot E. Čivilio, Lietuva nebėra ta valstybė, kuri investuotojus traukia pigia darbo jėga, todėl „Investuok Lietuvoje“ sieks pritraukti ne kuo daugiau, o kuo didesnės vertės projektų.
Jo teigimu, Lietuvai turi siekti pritraukti didelių įmonių, kuriančių aukštos vertės produktus, gali mokėti didesnius atlyginimus bei daugiau mokesčių.
„Nuo vienetų mūsų orientacija bus prie vertės. Medžioti ne skambučių centrus su tūkstančiais darbo vietų, bet labai specifines kompanijas, kurios kuria ypač aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. Kalbėti ne apie kažkokias masines gamybas, bet kalbėti apie tai, ko iš tikrųjų Lietuvai reikia, pavyzdžiui, gynybos pramonės, užtikrinti pilną tiekimo grandinę kariuomenei“, – kalbėjo E. Čivilis.
Anot jo, strateginėmis rinkomis naujame laikotarpyje išliks Vokietija, Jungtinė Karalystė ir JAV. Toliau bus siekiama pritraukti gynybos ir kosmoso pramonės, biotechnologijų, duomenų centrų, dirbtinio intelekto investicijų.
„Yra sektoriai, kurie dėl geopolitinių priežasčių užsidaro, bet yra kiti, kurie atsidaro“, – teigė E. Čivilis.
Tuo metu lietuviškos įmonės, pasak „Investuok Lietuvoje“ vadovo, turi daugiausia potencialo investuoti į maisto pramonę, metalo apdirbimą, kompiuterių, elektronikos, gyvybės mokslų pramonę.
Pagrindinis tikslas – greitis
Pasak E. Čivilio, norint pritraukti didelių investicijų Lietuva turi pasiūlyti greitesnes administracines procedūras nei kitos valstybės. „Investuok Lietuvoje“ vadovas sako, kad įmonėms svarbios ir subsidijos, taip pat talentų pasiūla, pakankamas skaičius sklypų su gera infrastruktūra.
„Konkurencingos subsidijų priemonės, pramoninių teritorijų plėtra ir gera infrastruktūra, nes turbūt mes visi skaitom apie tai, kokie yra iššūkiai tokių fundamentalių dalykų, kaip elektros kabelių įvedimo ar kitų būtinų dalykų. Ir stabilumas, visų pirma per šalies dedikaciją sektoriams ir investicijas. Ir nežinau, ar čia džiaugtis, ar liūdėti, bet iš esmės visos valstybės supranta, kad to reikia ir visi tą daro. Mums reikia daryti greičiau: greičiau derinti projektus, greičiau tiesti elektros kabelius, greičiau įgyvendinti programas, kad mes galėtume tiesiog aplenkti“, – kalbėjo E. Čivilis.
Anot jo, Lietuva dėl aukštos pridėtinės vertės investicijų pradeda konkuruoti nebe su Rytų ir Centrinės Europos šalimis, bet su Belgija, Airija, Prancūzija ar Liuksemburgu.
Reikšmingiausios investicijos pernai – į biotechnologijas, gynybos pramonę
Tarp reikšmingiausių pernai pritrauktų investicijų „Investuok Lietuvoje“ išskiria Nyderlandų gyvybės mokslų koncerno „Royal Cosun“ alternatyvių baltymų gamyklą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Anot agentūros, tai viena pirmųjų plyno lauko bioekonomikos investicijų, kuri gali paskatinti daugiau sektoriaus įmonių investuoti Lietuvoje.
Taip pat minima „Rheinmetall“ pernai lapkritį Radviliškio rajone pradėta statyti 155 mm artilerijos sviedinių gamykla, koncerno su Lietuvos valdžia sudarytas memorandumas dėl šaudmenų gamybos kompetencijų centro steigimo. „Rheinmetall“, kita vokiečių ginkluotės gamintoja KNDS bei Krašto apsaugos ministerija pasirašė memorandumą dėl tankų „Leopard 2“ surinkimo bei priežiūros infrastruktūros kūrimo Lietuvoje.
Be to, Danijos žaliųjų technologijų įmonė „Watts“ pernai šalyje įsteigė programinės įrangos kompetencijų centrą, Estijos „Nortal“ plėtė veiklą Vilniuje ir Kaune, veiklą pradėjo JAV finansinių technologijų milžinė „Robinhood“, technologijų centrą išplėtė finansinių technologijų vienaragis „Tide“.
Naujausi komentarai