Lietuvoje nuolat primenama viena skaudžiausių šalies darbo sferos tendencijų – kas trečias jaunuolis sėdi be darbo. Studentų ir darbdavių atstovai tiki, kad šią problemą pašvelninti padėtų lengviau organizuojamos profesinės praktikos.

Tyrimų duomenimis, beveik 90 proc. darbdavių, kurie ieško naujų darbuotojų, svarbesnės asmeninės kandidato savybės (komunikabilumas, vadovavimo savybės, užsienio kalbų mokėjimas) nei jo turimas aukštojo mokslo diplomas. Tačiau Lietuvos verslo ir darbdavių konfederacijos (LVDK) jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Ilja Malkinas teigia, kad Lietuvoje profesinės praktikos kultūra kol kas neišsivysčiusi ir ydinga.

Kol kas gavęs vidurinį išsilavinimą ir į aukštąsias ar profesines mokyklas nukeliavęs jaunimas turi tris galimybes, kaip įforminti praktiką pas darbdavius. Jie gali sudaryti trišalę sutartį su darbdaviu ir mokymosi įstaiga, pameistrauti ar organizuotis stažuotes. LVDK atstovas teigė, kad praktikos tvarka būtų daug lengviau įgyvendinama, jei jaunimas galėtų sudaryti dvišales sutartis. "Kartais kelias į praktiką studentui užkirstas vien todėl, kad sutarties nepasirašo švietimo įstaiga. Ši problema būtų pašalinta, jei besimokantis galėtų tiesiai kreiptis į darbdavį ir sudaryti sutartį tik su juo", – sakė I.Malkinas.

Jaunimo darbo reikalų žinovas taip pat pasakojo, kad Lietuvoje profesinės praktikos kol kas nepalengvina darbo paieškų, nes jos nuvertinamos. "Įmonės praktikai per daug reikšmės neteikia, jos neorganizuoja arba tai daro atmestinai. Taip pat nėra kvalifikuotų praktikos vadovų. Praktika nuvertinama ir todėl, kad praktikantams skirtos užduotys nėra adekvačios jų turimoms žinioms", – kalbėjo LVDK atstovas.

Taip pat profesinės praktikos svarbos nesuvokia ir studentai. Kaip teigė I.Malkinas, šie yra neaktyvūs nei ieškodami praktikos, nei ją gavę. "Studentai dažnai neturi žinių, ką veikti per praktiką, neįžvelgia ilgalaikės jų naudos", – studentų ydas vardijo pašnekovas.

Kritikos pliūpsnį darbdavių atstovas mesteli ir aukštosioms mokykloms. Jo teigimu, šios įstaigos yra nelanksčios organizuodamos savo studentams praktiką. "Praktika yra kaip ugdymo proceso dalis, todėl į darbdavių poreikius dažnai neatsižvelgiama", – argumentavo I.Malkinas.

Kad Lietuvoje juntama praktikos kultūros stoka, patvirtino ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) prezidentas Arminas Varanauskas. "Aukštosios mokyklos turėtų lanksčiau reaguoti į pokyčius rinkoje ir prie jų derinti praktikos organizavimo tvarką. Laiko atžvilgiu fiksuota praktika neveiksminga. Studentai turėtų turėti daugiau laisvės rinkdamiesi praktikos laiką", – komentavo pašnekovas.

Studentų atstovas paminėjo, kad dėl neefektyvios praktikos kartais būna kalti ir patys studentai. "Neretai praktikos vadovams jie neišsako, ko tikisi iš praktikos. Tik retais atvejais susėdama prie vieno stalo ir nuosekliai viskas aptariama", – kalbėjo A.Varanauskas.

Kol darbdaviai vengia organizuoti praktikas naujai "kepamiems" specialistams, ekspertai ragina studentus pačius aktyviai ieškotis įmonių, kurios priimtų jaunimą išvysti, kaip realiai darbas verda. Studentas dar studijų metais turėtų pradėti rūpintis savo darbo galimybėmis, net ir praktikai nesant studijų programos dalimi.