Pasaulio ekonomikos padėtis ekonomikos ekspertams primena 2007 m. pabaigą. Jie įspėja, kad jeigu naftos kainos pasieks ir viršys 100 JAV dolerių už barelį, tai bus naujo nuosmukio signalas.

Déjà vu pojūtis

Dabartinė pasaulinės ekonomikos padėtis ekonomikos ekspertams sukelia déjà vu pojūtį. Jungtinių Valstijų centrinis bankas planuoja naujas ūkio skatinimo priemones, dolerio pozicijos silpnėja, maisto produktai brangsta, fondų indeksai auga. Ar tai neprimena 2007 m. pabaigos? Iki baigtinio sąrašo trūksta bene vienintelio punkto – pastebimesnio naftos kainų šuolio.

Ir vis dėlto esama padėtis stebėtinai panaši į trejų metų senumo įvykius. Todėl ir kyla klausimas – ar pasaulis turi ruoštis antrai krizės bangai?

"Kokia bus viso to pabaiga? Sekite naftos kainas, – rekomenduoja banko HSBC ekonomistas Frederikas Neumannas, kurį cituoja CNN. – Viskas paprasta ir aišku. Jeigu naftos kainos pakils iki 100 JAV dolerių už barelį arba dar aukščiau, bus akivaizdu, kad grįžtame į 2008-uosius ir mūsų laukia naujas ekonomikos nuopuolis."

Žemės drebėjimas nepamirštas

JAV Ekonominių tendencijų fondo prezidentas Jeremy Rifkinas pastebi, kad naftos kaina turi įtakos beveik visoms ekonomikos sritims – ne tik energetikos sektoriui, bet ir, pavyzdžiui, drabužių ir farmacijos produkcijos gamybai, taip pat maisto kainoms. Ekonomistas taip pat laikosi nuomonės, kad būtent aukštos naftos kainos išprovokavo ankstesnę finansinę krizę.

"Kai nafta pabrango iki 100 JAV dolerių už barelį, visos produkcijos ir paslaugų kainos ėmė lipti aukštyn. Kai juodojo aukso kainos pasiekė 147 JAV dolerius, 40-yje šalių kilo protesto akcijos ir riaušės dėl brangstančio maisto. Visos civilizacijos perkamoji galia sustojo. Tai prilygo žemės drebėjimui. Po 60-ies dienų įvykęs finansinių rinkų krachas tebuvo šio šoko padarinys", – kalbėjo J.Rifkinas.

Jo nuomone, kiekvieną kartą, kai naftos kaina priartės prie 150 JAV dolerių ribos, pasaulio ekonomikoje pasikartos analogiški "trumpieji jungimai".

Spekuliacijų galia

Kai kurie analitikai prognozuoja, kad jau kitais metais barelis juodojo aukso bus vertas 100 JAV dolerių. Naftos kainos kitąmet esą pašoks dėl mažesnės pasiūlos. Šiek tiek susilpnėjus doleriui, ir kai kurios Naftą eksportuojančių šalių organizacijos OPEC narės pareiškė, kad būtent 100 JAV dolerių už barelį kaina "būtų ideali".

Praėjusią savaitę naftos kainos laikėsi žemiau 82 JAV dolerių už barelį ribos, o šią savaitę pajudėjo aukštyn ir jau viršija 85 dolerius.

Spekuliacijas, kartu ir kainas pakurstė Saudo Arabijos energetikos ministro Ali al-Naimio konferencijoje ištarti žodžiai, kad ši šalis neketina didinti gamybos ir stabdyti kylančių kainų, bent jau kol jos pasieks 90 JAV dolerių. Po tokių komentarų nafta pabrango dviem JAV doleriais, iki 85,21 dolerio.

"The Telegraph" pabrėžė, kad Saudo Arabijos naftos gavybos planai turi didelę įtaką nestabiliai naftos rinkai. OPEC, įskaitant Saudo Arabiją, Nigeriją, Venesuelą ir Iraną, turi teisę sumažinti gavybą ir pakelti kainas arba sumažinti kainas padidindamos gavybą.

Tačiau didžiausia pasaulyje naftos prekybos bendrovė "Vitol" prognozuoja, kad naftos kainos kitais metais išliks ties 85 JAV dolerių už barelį riba. "Financial Times" cituoja Šveicarijoje įsikūrusios "Vitol" įmonės generalinį direktorių Ianą Taylorą, kurio nuomone, kaina tarp 75 ir 80 JAV dolerių ir tenkina gamintojus, ir yra priimtina vartotojams.

Pavojinga priklausomybė

Vokietijos interneto dienoraščiuose ir dienraštyje "Spiegel Online" buvo paskelbta studija, kurios autoriai analizuoja naftos stygių ir šio reiškinio padarinius pasaulio ekonomikai bei šalių santykiams. Moksliniai tyrimai liudija, esą dar šiemet bus pasiekta maksimaliai išgaunamos naftos kiekio riba. Tai yra signalas, kad naftos stygius bus vis aktualesnis, o jo padariniai neva bus ypač jaučiami po 15–30 metų.

Juodojo aukso stygius, anot studijos autorių, ateityje dar labiau lems tarptautinius šalių santykius. Pastaraisiais metais naftą eksportuojančių šalių įtaka pasaulyje ypač didėjo, o per artimiausius dešimtmečius ji tik stiprės.

Naftos pasiūlai krentant, kainos dar labiau augs, todėl tarptautinė prekyba pabrangs, o pasaulinę ekonomiką ištiks šokas. Autoriai perspėja, kad jeigu padėtis nesikeis ir pasaulis liks priklausomas nuo naftos, gali kilti grėsmė visai ekonomikos sistemai ir net demokratijai.

Krizių buvo ir bus

Juodojo aukso kainos pasaulį šiurpino ir anksčiau. 1973 m. naftą išgaunančios arabų šalys, kilus Egipto, Sirijos ir Izraelio konfliktui, pakėlė žaliavos kainas. Kiek vėliau jos nutraukė naftos eksportą į Izraelį rėmusias JAV ir Olandiją bei ketvirtadaliu sumažino gavybą. Pasaulio mastu gavyba sumažėjo apie 15 proc. Per kitus metus nafta to meto kainomis pabrango nuo 3 iki 12 JAV dolerių už barelį.

Antrą kartą energijos krizė pasaulį supurtė 1979 m., kai dėl JAV karo veiksmų naftos gavyba nutrūko Irane ir Irake. Tuomet staiga pabrangusi nafta pasaulio ekonomiką kone privertė sustoti, o šalių vyriausybes – griebtis įvairių priemonių. JAV priėmė griežtesnius reikalavimus dėl degalų vartojimo, Prancūziją tai paskatino plėtoti branduolinę energiją, o Japonija investicijas iš pramonės nukreipė į naujas sritis, tokias kaip elektronika. Per šį dešimtmetį kone keturis kartus padidėjusi kaina į senas vėžes grįžo tik 1986-aisiais.

Dabar sunku patikėti, kad dar 2003 m. naftos kaina svyravo apie 25–30 JAV dolerių už barelį. Tiesa, po trejų metų juodasis auksas jau kainavo triskart daugiau. Tarptautinis valiutos fondas 2006 m. balandį paskelbtoje ekonomikos apžvalgoje prognozavo, kad 2008 m. pabaigoje naftos kaina gali siekti 64,4 JAV dolerio už barelį. Tačiau realybė pasirodė kur kas niūresnė.

2008 m. sausio 2 d. buvo peržengta psichologinė 100 JAV dolerių riba, o tų pačių metų liepos 11 d. pasiektas visų laikų rekordas – 147 JAV doleriai už barelį. Ir tik finansinės krizės sukelta panika metų pabaigoje šią kartelę iš rekordinių aukštumų nuleido žemyn.