Juodkrantėje- švarus geriamasis vanduo
Juodkrantiškiai pirmieji Neringoje vartos švarų geriamąjį vandenį. Vakar jį paleidus baigėsi vienas Neringos geriamojo vandens ir nuotekų valymo sistemų rekonstrukcijos ir plėtros etapas.
Vanduo – skanus, bet brangus
„Vanduo krištolinis ir labai skanus“, - taip paragavę mėginius įvertino vakar į naujosios vandenvietės atidarymą susirinkę juodkrantiškiai ir svečiai.
Ar toks pat vanduo tekės atsukus čiaupą namuose, priklausys nuo daugelio veiksnių – pirmiausiai nuo suvartojamo vandens kiekio, tinklų kokybės.
Pasak UAB “Neringos vanduo“ direktoriaus Ričardo Gubino, Juodkrantėje naujais vamzdžiais perklotos visos pagrindinės trasos, o naujos nuvestos iki Gintaro įlankos ir kito galo - Naujųjų Karvaičių.Tačiau namų viduje likę tie patys vamzdynai, kurių atnaujinimu turėtų pasirūpinti savininkai. Kita bėda, kad daug vietinių žmonių kol kas nerodo didelės iniciatyvos jungtis prie atnaujintų tinklų, nes jie vartoja vandenį iš pačių išsigręžtų gręžinių, už tai nieko nemokėdami.
Geriamasis vanduo Neringoje – pats brangiausias Lietuvoje. Kubo kaina su nuotekomis siekia 10,15 lito, o žmonės moka 4,38 lito, nes kainos skirtumą subsidijuoja savivaldybė. Prieš penketą metų nustatyta kaina po vandens ūkio rekonstrukcijos dar kils, nes kokybiško vandens paruošimas Neringoje yra labai brangus technologiškai. Be to, tik tris vasaros sezono mėnesius įrenginiai naudojami didesniu pajėgumu, o juos išlaikyti reikia visus metus.
Vandenvietė modernizuota
Juodkrantės vandenvietė liko senosios, sovietmečiu statytos vietoje, nes būtent čia pavyko išgauti patį kokybiškiausią vandenį, kuris atiteka nuo kopos. Po rekonstrukcijos vandenvietė užima 9 hektarų plotą Juodkrantės sengirėje.
Pergręžti keturi gręžiniai, pastatytas 450 kubinių metrų talpos švaraus vandens rezervuaras. Rekonstruotame pastate sumontuoti vandens paruošimo įrenginiai, siurbliai. Įdiegtas kompiuterinis sistemos valdymas.
Modernizuotą Juodkrantės vandens ruošyklą aptarnauja vienas žmogus.
Joje per parą galima išgauti iki 400 kubinių metrų vandens. Šiuo metu, anot „Neringos vandens“ vadovo, vandens poreikis vasarą maksimaliai siekia 300, o žiemos metu – vos 50 kubinių metrų per parą.
Vėluoja dvejus metus
Viršijantį 40 milijonų litų Neringos miesto geriamojo vandens ir nuotekų valymo sistemų rekonstrukcijos ir plėtros projektą finansuoja Europos Sąjungos Sanglaudos fondas (47proc.), Lietuvos valstybės biudžetas(45proc.) ir Neringos savivaldybė(7proc.).
Projektą įgyvendinanti estų bendrovė AS“Merko Ehitus“ darbus baigti vėluoja dvejus metus. Net tris kartus su minėta bendrove buvo pratęstos rangos sutartys, tačiau paskutinis pažadas švarų vandenį Neringoje paleisti iki šių metų birželio 1-osios nebuvo įvykdytas.
R.Gubinas sakė, jog darbai vilkinti dėl to, kad iškilo problema dėl projektuotojų, be to, estų firmai „Merko Ehitus“ tai buvo pirmasis aplinkosauginis projektas, jie neįvertino itin sudėtingos išgaunamo Neringos vandens specifikos.
Mažiausiai problemiškas, pasak R.Gubino, yra Juodkrantės vanduo, o Nidoje ir Preiloje pasiekti kokybiškų vandens rodiklių vis nepasiseka, nors ten pirmą kartą Lietuvoje pritaikytas membraninio vandens paruošimo metodas.
Kada Nidoje ir Preiloje pradės tekėti švarus vanduo, direktorius nebesiryžo prognozuoti, tačiau neatmetė galimybės, jog tai bus tik kitąmet.
Naujausi komentarai